Kur važiuoti galima
Pagrindinė taisyklė paprasta: keturračiui, kaip ir bet kuriai motorinei transporto priemonei, skirti keliai. Registruota ir techniškai tvarkinga technika yra teisėta eismo dalyvė valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose, žvyrkeliuose ir viešo naudojimo miško keliuose – jų Lietuvoje yra tūkstančiai kilometrų. Saugomose teritorijose, tarp jų nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, galioja ta pati logika: važiuoti leidžiama tik keliais, iš jų neišsukant.
Prieš įvažiuojant į mišką verta vizualiai įvertinti, ar priešakyje tikrai kelias, pavyzdžiui, žvyrkelis, o ne tiesiog kitų išvažinėta miško paklotė. Abejojant galima pasitikrinti viešuose žemėlapių portaluose kadastras.amvmt.lt ir geoportal.lt arba pasiteirauti Valstybinių miškų urėdijos padalinyje ar girininkijoje – ten suteikiama informacija apie konkrečioje teritorijoje esančius miško kelius. Transporto priemonę statyti reikia tam skirtose aikštelėse arba kelio pakraštyje, netrukdant pravažiuoti kitiems.
„Prieš išvyką maršrutą susiplanuoju taip, kad važiuočiau tik keliais – žvyrkeliais ir viešaisiais miško keliais. Sutikus pėsčiuosius ar dviratininkus, greitis sumažinamas iki minimumo. Tai elementari pagarba, kuri nieko nekainuoja, o kartu ir geriausias būdas įrodyti, kad keturratis gamtoje gali būti nepastebimas“, – sako keturračių lenktynininkas, bendrovės „Motorider“ pardavimo vadybininkas Adomas Gančierius.
Kur važiuoti draudžiama
Važinėjimas bekele yra pažeidimas net ir tada, kai draudžiamojo ženklo nėra. Draudžiama važiuoti miško paklote, pievomis, pelkėmis, raistais, upeliais, upių ar ežerų pakrantėmis ir bet kuria kita natūralia gamtine teritorija. Taip pat negalima važiuoti kvartalinėmis linijomis, elektros linijų trasomis, priešgaisrinėmis juostomis, proskynomis, pažintiniais takais ir piliakalniais – tai nėra keliai.
Atskira taisyklė galioja prie vandens. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyta, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose motorinėmis transporto priemonėmis draudžiama važiuoti ir jas statyti arčiau kaip 25 metrai nuo kranto – išimtys taikomos tik čia esantiems keliams, gatvėms ar stovėjimo aikštelėms. Šios zonos saugo pakrantes nuo erozijos, tai yra dirvožemio ardymo, ir taršos.
Privati žemė, nuoma ir didesni gabaritai
Privačioje teritorijoje važinėti galima tik gavus žemės savininko sutikimą, o keturračius nuomojančiam verslui organizuoti važinėjimus miške leidžiama tik su raštišku miško valdytojo leidimu. Nuomotojas taip pat privalo informuoti klientus apie lankymosi miške taisykles – priešingu atveju atsakomybė tenka jam pačiam. Varžybų ar renginių maršrutai derinami su teritorijų, per kurias jie eina, valdytojais, o saugomose teritorijose – dar ir su atitinkamo parko direkcija.
Papildomo planavimo reikia ir gabenant nestandartinių gabaritų techniką į maršruto pradžią. Sutikimus naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ar sunkiasvorėmis transporto priemonėmis elektronine forma išduoda AB „Via Lietuva“: jie išduodami ne vėliau kaip per tris darbo dienas ir gali galioti vienam važiavimui, mėnesiui arba metams.
Kiek kainuoja taisyklių nepaisymas
Už neteisėtą važiavimą per žolinę dangą ar miško paklotę gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų, o jei danga sužalojama – bauda siekia iki 300 eurų ir papildomai skaičiuojama aplinkai padaryta žala. Vien už transporto priemonės statymą miške ten, kur tai draudžiama, numatyta bauda nuo 20 iki 50 eurų. Neteisėtas važiavimas paviršiniais vandens telkiniais fiziniams asmenims kainuoja nuo 300 iki 560 eurų, o juridinių asmenų vadovams – iki 1 450 eurų.
Išsisukti darosi vis sunkiau: pažeidėjus fiksuoja saugomų teritorijų direkcijų vaizdo kameros ir pilietiškų lankytojų nuotraukos, o pagal užfiksuotus valstybinius numerius pradedami tyrimai. Pavasarį ir vasarą aplinkosaugininkai papildomai rengia tikslinius reidus miškuose, regioniniuose parkuose ir keturračių nuomos punktuose.
„Didžiausia bėda ta, kad keli po draustinius zujantys asmenys, dažnai su neregistruota technika, formuoja įvaizdį visai bendruomenei. Todėl atsakingi vairuotojai patys suinteresuoti pranešti apie bekele važinėjančius pažeidėjus telefonu 112 – kad šie negadintų viso sektoriaus reputacijos“, – pabrėžia A.Gančierius.
Kaip važiuoti taip, kad liktum nepastebimas
Legalaus keturračių turizmo pagrindu tampa iš JAV kilusi „Tread Lightly“, lietuviškai vadinama „Nematomo važiuotojo“, filosofija: po išvykos gamtoje neturi likti jokių pėdsakų.
Taigi atsakymas į klausimą, kur galima važiuoti keturračiu, telpa į vieną sakinį: visur, kur yra kelias, ir niekur, kur jo nėra. Šios taisyklės besilaikančiam vairuotojui Lietuva siūlo tūkstančius kilometrų legalių žvyrkelių bei miško kelių, o baudos, kameros ir reidai lieka tų, kurie renkasi bekelę, problema.