2012-06-21 11:06

Kuriuose Lietuvos keliuose daugiausia juodųjų dėmių

Lietuvos kelių direkcija skelbia, kad šalies kelių žemėlapyje mažėja vadinamųjų juodų dėmių, kuriose anksčiau būdavo užregistruojama itin skaudžių, kartais sunkiai paaiškinamų automobilių avarijų. Juodosios dėmės žemėlapyje atsiranda remiantis policijos pateikta statistika.
BMW po avarijos
BMW po avarijos Šilutės rajone / Rolando Žalgevičiaus nuotr.

Juodoji dėmė – tai toks 500 m kelio ruožas, kuriame per ketverius metus įvyksta keturi ar daugiau įskaitinių eismo įvykių, kuriuose žūsta arba sužalojami žmonės. Lietuvos kelių direkcija skelbia, kad per pastaruosius šešerius metus juodųjų dėmių Lietuvos keliuose nuolat mažėja. Per 12 metų jų sumažėjo nuo 267 iki 58, rašo diena.lt.

„Juodosios dėmės idėja yra nustatyti tokią vietą kelyje, kur avarijos įvyksta dėl kelio trūkumų, o ne dėl kitų priežasčių“, – aiškino Transporto kelių tyrimo instituto Saugaus eismo grupės vyriausiasis specialistas Andrius Gužys.

„Jeigu yra eismo įvykių koncentracija, vadinasi, toje vietoje kažkas yra negerai, – kolegos žodžius patikslino tos pačios tarnybos vadovas Mindaugas Katkus. – O ar negerai toje vietoje dėl kelio, ar dėl eismo dalyvių įpročių, nustato juodųjų dėmių tyrimas.“

Girtas dviratininkas, važiavęs be atšvaitų, posūkyje nepasirinktas saugus greitis, su vėjeliu lėbaujančiai kompanijai „degalų“ į artimiausią kaimo parduotuvę lekiantis draugas ar magistralę greičiau nei automobilis nusprendęs pereiti pėsčiasis – juodosios dėmės priežastis ar ne?

Tai diskusinis dalykas, tačiau pripažįstama, kad toli gražu ne visos juodosios dėmės yra vienodai pavojingos. „2012 m. buvo nustatyta 14 juodųjų dėmių, kurioms susiformuoti įtakos turėjo eismo įvykiai. Tačiau juose dalyvavo apsvaigę, neturintys teisės vairuoti transporto priemonę vairuotojai“, – statistika rėmėsi M. Katkus.

Mistikos nėra, tik pavojingi vingiai

Juodųjų dėmių tyrėjai atmeta šių vietų mistifikavimą. „Specialisto akimis pažvelgus, dažniausiai matyti, kodėl ta vieta pavojinga“, – aiškino M.Katkus. Pavyzdžiui, visiškai plika, medžiais ar krūmais neapaugusi sankryža laikoma pavojinga. Tai vairuotoją užmigdantys ir budrumo nesuteikiantys trūkumai. Pernelyg geras matomumas neatkreipia vairuotojo dėmesio į sankryžą. Tai, kas paprastam žmogui dažnai atrodo patogu, specialistas vertina kaip blogybę.

Pasak tyrėjų, ganėtinai pavojingas yra ilgas tiesus kelio ruožas ir po to išnyrantis vingis. Dažniausiai jį galima įveikti tame kelyje leistinu greičiu, tačiau ilgas važiavimas tiesiai užmigdo vairuotojo budrumą ir jis dažniausiai ima važiuoti didesniu greičiu nei leistinas. Taip jau išeina, kad posūkis tampa kliūtimi, o kartais ir nelaimę lemiančia vieta. Jeigu vingiai kartotųsi vienas po kito, vairuotojas būtų jiems pasiruošęs.

Juodųjų dėmių žemėlapis

Juodųjų dėmių žemėlapyje Kauno apylinkės išsiskiria avaringų vietų gausa. Pasak A.Gužio, tai lemia objektyvios aplinkybės. Kur didelis eismo intensyvumas, bet kokie trūkumai lemia daugiau avarijų. Dideli automobilių srautai apnuogina nesklandumus organizuojant eismą, jo infrastruktūroje ir tai, ko trūksta, kad viskas vyktų saugiai.

Juodųjų dėmių tyrėjai mini: pro Kauną nutiesta „Via Baltica“ magistralė, A1 kelias Vilnius–Kaunas–Klaipėda, kelias Rytai–Vakarai, taip pat Kaunas turi didelę trauką, kaip didelis miestas. Ypač juoda atkarpa nuo Karmėlavos Jonavos link.

„Susideda tarptautiniai maršrutai ir intensyvus vietinis eismas. Kita rimta priežastis – užmiesčio kelio apgyvendinimas – kuo tankiau apgyvendintas užmiestis, tuo didesni pavojai kelyje“, – Kauno apylinkių didelį juodųjų dėmių skaičių vertino specialistas.

Iki šiol daugiausia juodųjų dėmių yra kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda ruože tarp Šilutės ir Klaipėdos, kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis ruože tarp Kauno ir Jonavos ir magistralėje „Via Baltica“. Tikimasi, kad dėl atliekamų rekonstrukcijos darbų ir diegiamų eismo saugos priemonių ši situacija jau artimiausiais metais turėtų gerėti.

2012–2013 m. bus vykdoma apie 13 km ilgio „Via Baltica“ ruožo ties Pasvaliu rekonstrukcija, per kurią planuojami sankryžų rekonstrukcijos ir dviejų lygių pėsčiųjų perėjų įrengimo darbai. Kelyje Šilutė–Klaipėda šiemet planuojama rekonstruoti dvi pavojingas sankryžas Vilkyškių miestelyje, diegti kitas eismo saugos priemones šiame kelyje esančių miestelių teritorijose ir jų prieigose.

Transporto ir kelių tyrimo instituto iliustr./Juodųjų dėmių žemėlapis (2010 m.)
Transporto ir kelių tyrimo instituto iliustr./Juodųjų dėmių žemėlapis (2010 m.)
Transporto ir kelių tyrimo instituto iliustr./Juodųjų dėmių žemėlapis (2011 m.)
Transporto ir kelių tyrimo instituto iliustr./Juodųjų dėmių žemėlapis (2011 m.)

 

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą