Pareigūno teigimu, vidutinį greitį matuojantys radarai leidžia kontroliuoti ilgesnes kelių atkarpas, o tai reiškia, kad vairuotojai didesnius atstumus važiuoja saugiai bei laikydamiesi kelių eismo taisyklių.
Vidutinio greičio matuokliai montuojami vietose, kurios laikomos itin nesaugiomis, ir yra išties efektyvūs – vairuotojai sumažina greitį ir važiuoja saugiau.
Pasak M.Konkolewskio, didžioji dauguma vairuotojų, pamatę ženklą apie vidutinio greičio matuoklį, sumažina greitį ir važiuoja, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės. Vis dar veikia ir ženklai, informuojantys apie stacionarius ar kilnojamus greičio matuoklius, nors nuo sausio miestų ir kaimiškų vietovių policija jais naudotis nebegali.
Pareigūnas taip pat priminė, kad ekspertai įspėjo, jog nebeveikiant miestų ir kaimiškų vietovių policijai priklausantiems stacionariems ar kilnojamiems greičio matuokliams saugumo situacija Lenkijos keliuose gerokai pablogės. Bet taip nenutiko.
„Statistika nemeluoja. Nuo šių metų sausio iki birželio pabaigos Lenkijos keliuose užregistruota 14 784 avarijos, kuriuose žuvo 1229 asmenys, dar 17 969 buvo sužeisti. Tai reiškia, kad mirtinų atvejų skaičius sumažėjo 27, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Vadinasi, yra saugiau, nepaisant to, kad municipalinė policija nebesinaudoja greičio matuokliais“, – tvirtino M.Konkolewskis.
Dar kovo pabaigoje paskelbta, kad savivaldai priklausantys stacionarūs ir kilnojami greičio matuokliai greičiausia vėl veikti nepradės, kadangi jų aptarnavimui trūksta lėšų ir specialistų.
Lietuvoje nuo pernai liepos magistraliniame kelyje „Via Baltica“ pradėjo veikti pirmas Lietuvoje testinis sektorinis greičio matuoklis. Juo beveik 5 kilometrų atkarpoje tarp Kauno ir Marijampolės matuojamas vidutinis transporto priemonių greitis.
Gegužės pabaigoje vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas paskelbė, kad iki metų pabaigos 50-yje Lietuvos kelių ruožų turėtų atsirasti vidutinio greičio matuoklių. Iš viso jų planuojama įsigyti 100.
