Sekite 15min Google
Padėti pirmieji pasiruošimo žingsniai
Šiemet pasirodė žinia, kad Lietuva tapo vos antroji šalis Europoje, kuri leido šalies keliuose naudoti „Tesla“ autonominio vairavimo sistemą. Tiesa, tai nėra visiškai autonominė transporto priemonė, kadangi ši funkcija yra labiau pagalbinė – prie vairo visuomet turi sėdėti žmogus, galintis bet kada perimti automobilio kontrolę.
„Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas teigia, kad visiškai autonominio transporto pradžiai Lietuvos kelių infrastruktūra dar tik ruošiasi. Pasak jo, pirmiausia turi būti užtikrinta reikiama ryšio infrastruktūra, nes autonominis transportas negali būti masiškai naudojamas be patikimo 4G/5G ryšio.
„4G/5G ryšio aprėptis turi būti kuo tolygesnė, ypač pagrindiniuose keliuose ir vietose, kur autonominėms transporto priemonėms reikalingas ryšys su infrastruktūra ar debesijos sistemomis. Vis dėlto autonominis transportas neturėtų priklausyti vien nuo ryšio – kritines funkcijas jis turi galėti atlikti ir praradęs ryšį“, – sako M.Gedaminskas.
„Via Lietuva“ neseniai skelbė, kad „Via Baltica“ transporto koridoriuje bus įrengiama 13 naujų ryšio bokštų, kurie iškils nuo pasienio su Latvija iki Marijampolės. Pirmuosius juos planuojama pastatyti kitais metais. Kaip priduria bendrovės vadovas, vienas iš pagrindinių šio projekto tikslų buvo sustiprinti šalies valstybinių kelių infrastruktūrą ruošiantis autonominių automobilių eismui ateityje.
Vis dėlto tam reikės daugiau pasirengimo. Patikimam autonominių transporto priemonių judėjimui bus reikalingi itin tikslūs ir nuolat atnaujinami kelių duomenys ir žemėlapiai, kuriuose būtų informacija apie eismo juostas, ženklus, greičio ribojimus, sankryžas, kelio geometriją, remontus ir kitus pokyčius.
Autonominiam transportui nemažai iššūkių Lietuvoje keltų ir permainingos oro sąlygos – mūsų regione galimi dideli temperatūros svyravimai, turintys įtaką saugiam važiavimui keliuose.
„Taigi, pirmieji žingsniai žengiami, tačiau dar laukia ilgas kelias tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse, kol autonominiai automobiliai galės būti naudojami masiškai“, – priduria pašnekovas.
Technologiją jau turime
Autonominis mobilumas į Europos rinką žengia palaipsniui – verslininkas bei visuomenininkas Laurynas Bogusevičius artimiausiais metais taip pat nesitikėtų kardinalaus pokyčio Lietuvos automobilių rinkoje. Anot pašnekovo, technologijos ateitis neabejotina, tačiau jos plėtrą šiuo metu labiausiai riboja skirtingas reguliavimas Europos valstybėse.
Lietuva yra viena iš šalių, kuriose autonominio transporto sprendimams jau sudaromos sąlygos, tačiau kol tokios galimybės nėra prieinamos visoje Europoje, gamintojams ir verslui sudėtinga pagrįsti dideles investicijas į jų diegimą.
„Pati technologija jau yra pakankamai pažengusi, pasaulyje veikia autonominio vairavimo sprendimai, todėl pagrindinis klausimas – teisinės sąlygos. Jei autonominis transportas būtų plačiau įteisintas visoje Europoje, tai paskatintų didesnes gamintojų investicijas, o kartu ir spartesnį tokių automobilių atsiradimą keliuose“, – mano L.Bogusevičius.
Vienu pirmųjų autonominio transporto pritaikymo scenarijų Europoje galėtų tapti pavėžėjimo ir taksi paslaugos. Toks verslo modelis, pašnekovo vertinimu, yra vienas realiausių, nes autonominiai automobiliai galėtų perimti dalį žmogaus atliekamo vairavimo darbo.
„Vis dėlto būtina aiškiai apibrėžti, kaip autonominės transporto priemonės gali veikti viešuosiuose keliuose ir kokiais atvejais jose vis dar turi būti žmogus. Didesniam autonominių automobilių skaičiui taip pat reikėtų pritaikyti kelio ženklus, šviesoforus ir kitus eismo organizavimo principus, o žmogui nerašytos kelių eismo taisyklės ne visada tiesiogiai pritaikomos algoritmų valdomoms transporto priemonėms. Pavyzdžiui, autonominis automobilis gali visiškai kitaip vertinti saugų atstumą iki kito automobilio ar manevravimo galimybes“, – svarsto L.Bogusevičius.
Verslininko nuomone, ilgainiui autonominio vairavimo technologija galėtų būti pritaikyta ir sunkiajam krovininiam transportui, ypač ilgų atstumų maršrutuose, tačiau tam taip pat reikėtų suderinti skirtingų valstybių reguliacinę aplinką.
Atlieka užduotis uždarose teritorijose
„Sciania Lietuva“ vadovas Darius Snieška mano, kad autonominis transportas komercinio transporto sektoriuje nebėra vien tolima vizija – pirmieji sprendimai jau taikomi uždarose teritorijose, tokiose kaip karjerai ar uostai. Tuo metu įprastuose viešuose keliuose, ypač vykdant komercinius pervežimus, ši technologija Europoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius.
„Pirmiausia reikalingas aiškus reguliavimas atskirų valstybių viduje, o vėliau – sprendimai, leidžiantys autonominiams sunkvežimiams saugiai judėti tarp valstybių. Vis dėlto reguliavimas nėra vienintelė kliūtis – pati technologija dar turi būti pritaikyta įvairioms eismo ir klimato sąlygoms“, – vardija D.Snieška.
Tiesa, sunkiajam transportui nereikės kitokios infrastruktūros nei įprastiems autonominiams automobiliams. Svarbiausios išlieka tos pačios sąlygos – aiškus horizontalusis kelio ženklinimas, kelio ženklai ir tinkama kelių būklė.
„Didesnių pokyčių gali prireikti logistikos centruose, terminaluose ir kitose vietose, kur sunkvežimiai pakraunami, iškraunami ar įkraunami. Tokios aikštelės turės būti pritaikytos autonominių transporto priemonių judėjimui, prijungimui prie įkrovimo infrastruktūros ir, ilgainiui, automatizuotoms pakrovimo bei iškrovimo operacijoms“, – sako įmonės vadovas.
Paklaustas, kada galima tikėtis pirmųjų plačiau pritaikomų autonominio sunkiojo transporto sprendimų Europos keliuose, D. Snieška nurodo jau kito dešimtmečio pradžią.
„Apie 2028–2029 m. kai kuriose valstybėse gali atsirasti daugiau galimybių teisiškai įgalinti autonominį transportą tam tikruose keliuose, o apie 2030–2032 m. Europoje jau gali pasirodyti pirmieji platesnio masto autonominių sunkvežimių sprendimai. Vis dėlto jų diegimas greičiausiai vyks etapais – pradžioje konkrečiuose maršrutuose ir esant apibrėžtoms sąlygoms, o visiškai autonominis važiavimas bet kokiomis oro ir eismo sąlygomis taps tik vėlesniu technologijos raidos etapu“, – priduria pašnekovas.
Ši tema plačiau bus nagrinėjama spalio 14-15 d. „Litexpo“ vyksiančiame Transporto inovacijų forume, kuriame daug dėmesio bus skiriama transporto sektoriaus ateičiai, technologijų pažangai ir jų pritaikymui realiomis sąlygomis.
