Lietuvoje naujų automobilių pardavimai laužo įprastines ekonomikos tiesas – skirtingai nuo blėstančių Lietuvos bendrojo ūkio vystymosi tempų šių metų tris ketvirčius lengvųjų asmeninių bei komercinės paskirties automobilių rinka stabiliai auga daugiau kaip 16 proc. Kiek tvarios tokios augimo tendencijos, ir ko tikėtis artimiausioje ateityje?
Mėnesiniai pardavimų duomenys pateiktame grafike rodo, kad, išskyrus šių metų vasarį bei gegužę, Lietuvos naujų automobilių pardavimai išlaiko stabilų prieaugį, taigi galima būtų daryti prielaidą, jog rinkoje nesijaučia neapibrėžtumo nuotaikų.
Atskirų gamintojų pasiekimai
Lengvųjų asmeninių bei komercinės paskirties automobilių rinka stabiliai auga daugiau kaip 16 proc.
Kitaip atrodo atskirų gamintojų pasiekimai, jų sėkmė dažniausiai sietina su naujų modelių premjeromis ar didesniais jų atnaujinimais. Devynių mėnesių pardavimo rezultatais lengvųjų asmeninės paskirties automobilių segmente labiausiai džiaugiasi Opel (+57%), Toyota (+29%) bei Nissan (+24%) atstovai, kai kuriems naujų automobilių pardavėjams didžiulių pastangų dėka pavyko padidinti pardavimus netgi kartais (Mini, Citroen).
Premium segmento automobiliai
Premium segmente „iššovė“ Lexus ženklo automobiliai (+43%), nors vienetais jie vis dar smarkiai atsilieka nuo garsiosios vokiškos trijulės: BMW, Audi ir Mercedes. Tampa tradicija, kad vis daugiau Fiat markės lengvųjų automobilių pasirodo tik statistinių registracijos suvestinių aukščiausiose pozicijose, bet ne Lietuvos keliuose, vis dėlto tokia situacija atspindi netipinę gamintojo politiką jos gaminamų automobilių perskirstymo tarp atskirų rinkų atžvilgiu.
Komerciniai automobiliai
Lengvųjų komercinių automobilių (N1 kategorijos) rinkoje raumenis demonstruoja kiti dalyviai. Šiais metais kol kas ryškiausiai ūgtelėjo Citroen (+122%), Ford (+58%), Renault (+31%). Tradiciniais rinkos lyderiais išlieka VW, Renault, Fiat ir Ford gamybos komerciniai automobiliai. Tik šiame segmente dėl mažesnio bendro skaičiaus ryškiau pasireiškia svyravimai tarp atskirų mėnesių pardavimų, kuomet į rinką patenka didesniais korporatyviniais sandoriais užsakytos transporto priemonės (šių metų sausio, liepos mėn. registracija).
Dyzelgeito skandalas greičiausiai turės tik epizodinę įtaką atskiro gamintojo rezultatams.
„Taigi, įvertindami atskiras aplinkybes bei besiklostančias tendencijas naujų lengvųjų automobilių rinkoje, manytume, jog esminių pokyčių artimiausiu metu neįvyks, „Dyzelgeito“ skandalas greičiausiai turės tik epizodinę įtaką atskiro gamintojo rezultatams, o metus džiaugdamiesi užbaigsime su prognozuojamu bendru 14-16 proc. prieaugiu. Nes kuo daugiau naujų automobilių atsiras mūsų keliuose, tuo saugiau visi mes juose jausimės“, – teigiama Lietuvos autoverslininkų asociacijos pranešime.
