E.Vasaitienė jaunystėje svajojo tapti teatro režisiere, tačiau bėgant laikui svajonė pakito – nusprendė gyvenimą sieti su automobilizmu. Lemtingą sprendimą priimti paskatino laikraštyje netikėtai atrastas skelbimas: vairavimo mokykla, įsikūrusi Vilniuje, ieškojo instruktoriaus.
Kolegos vyrai negalėjo susitaikyti su mintimi, kad teks dirbti su moterimi. Detalių jau nepamenu, tik emocijas – buvo labai sunkus metas. Kolegos mane absoliučiai ignoravo.
„Karjerą pradėjau 1996 metais. Vadovams iki šiol esu dėkinga už parodytą pasitikėjimą. Tiesa, kolegos vyrai negalėjo susitaikyti su mintimi, kad teks dirbti su moterimi. Detalių jau nepamenu, tik emocijas – buvo labai sunkus metas. Kolegos mane absoliučiai ignoravo. Verkdavau kiekvieną dieną, ne kartą galvojau, kad neištversiu ir viską mesiu. Tačiau kartu jutau, kad privalau įrodyti, jog ir būdama moterimi galiu dirbti šį darbą. Situacija šiek tiek palengvėjo, kai kolektyve atsirado dar viena moteris. Ilgą laiką buvome dviese“, – nelengvą karjeros pradžią prisiminė pašnekovė.
Klaidas teisina stereotipu
Pasak jos, su laiku daugėja moterų, kurios pasirenka vairavimo instruktorės profesiją. Pašnekovė pasakoja, kad kartais mokinės pačios paprašo, kad jas mokytų moteris. Tikriausiai tikisi, kad seksis lengviau bendrauti. Vis dėlto ji pastebi, kad lytis šiame darbe nėra svarbi. Viskas priklauso nuo asmeninių savybių, tad klaidingai įsivaizduojama, kad mokinei geriau seksis, jeigu ją mokys moteris.
Stebėdama atsitiktinius automobilius gatvėse Edita dažnai gali atskirti, kurį iš jų vairuoja moteris. Jos manymu, taip yra todėl, kad dažna sau taiko mažesnius reikalavimus ir klaidas teisina stereotipu – „Esu moteris, man galima“.
Ilgus metus dirbdama šioje srityje E.Vasaitienė pastebi, kad moterys yra tokios pat geros vairuotojos kaip ir vyrai, o teiginys, kad jos vairuoja prasčiau, tėra nepagrįstas mitas.
„Anksčiau tarp vyrų ir moterų buvo jaučiamas didelis skirtumas. Paprastai todėl, kad vaikinai jau ateidavo mokėdami vairuoti ar bent keletą kartų būdavo sėdėję prie vairo. Dabar dauguma pirmą kartą vairuoti pabando jau mokykloje“, – kalbėjo moteris.
Moterys vairuotojos mažiau pasitiki savimi
Nors pašnekovė savęs nelaiko feministe, pasisako už lygiaverčius santykius. Pasak Editos, moterys, kurios mokosi vairuoti, jaučia didelį aplinkinių spaudimą. Tai sukelia nereikalingą stresą, kuris tik trukdo mokytis.
Moterys, kurios mokosi vairuoti, jaučia didelį aplinkinių spaudimą. Tai sukelia nereikalingą stresą, kuris tik trukdo mokytis.
„Reikia suprasti, kad kiekvienas mokosi savo ritmu. Vienam reikia daugiau laiko, kitam – mažiau. Tai normalu, juk visi esame skirtingi. Gebėjimas mokytis vairuoti nepriklauso nuo lyties. Vienintelis skirtumas yra tas, kas moterys mažiau pasitiki savimi. Mano tikslas – ne tik išmokyti vairuoti, bet ir priversti savimi pasitikėti“, – teigė E.Vasaitienė.
Planuodama atidaryti vairavimo mokyklą, pašnekovė tikina sulaukusi kritikos. Jos idėja abejonių kėlė net ir sutuoktiniui. Visų pirma, orientuodamasi į vieną žmonių grupę, mokykla rizikavo prarasti dalį klientų.
Šiais metais Editos įkurta įmonė jau skaičiuoja aštuonioliktus gyvavimo metus. Joje dirba dvi vairavimo mokytojos moterys ir vienas vyras. Mokyklos vadovė pasakoja, kad daug dėmesio skiria bendravimui, stengiasi pažinti kiekvieną mokinę ir pritaikyti jai tinkamiausią mokymosi metodą. Tiesa, laukiami mokykloje ir vaikinai.
Taip pat organizuojami A kategorijos kursai, skirti norintiems išmokti vairuoti motociklą. Merginų, pasiryžusių išmokti valdyti dviratę transporto priemonę, taip pat sparčiai daugėja.
Kuo greičiau išmoksi, tuo geriau tikrai nevairuosi
Pašnekovės teigimu, dažnam vairuotojo pažymėjimas reikalingas tik dėl statuso, trūksta nuoširdaus domėjimosi ir motyvacijos. Klientai tampa vis labiau išsiblaškę, jiems sunkiau sekasi susikoncentruoti.
„Aš manau, kad švietimo sistema prie to prisideda. Žmonės, baigę mokyklas, pripranta užduotis spręsti pratybose, kuriose tereikia uždėti varneles, todėl jiems trūksta gebėjimo analizuoti. Be to, tikisi greito rezultato, todėl labai nusivilia susidūrę su nesėkme. Stresas trukdo pasiekti gerų rezultatų, todėl reikia mokėti nuraminti ir paskatinti. Emigracijos pasekmės šiame versle taip pat jaučiamos“, – pastebi per metus vidutiniškai šimtą žmonių vairuoti išmokanti moteris.
Paklausta, ar domisi, kaip mokiniams sekasi laikyti vairavimo egzaminus „Regitroje“, Edita linkteli galvą: „Žinoma, juk nuo to priklauso mokyklos vardas.“
Ji visuomet pasako mokiniui, jei jis dar nėra pasiruošęs išbandyti savo jėgas egzamine.
„Kartais kai kurie įsivaizduoja, kad kuo greičiau išmoksi, tuo geriau vairuosi, bet taip nėra. Aš pati vairavimo egzaminą išlaikiau tik iš trečio karto, tačiau jau daug metų sėkmingai vairuoju, o ir kitus mokau“, – šyptelėjo vairavimo mokyklos moterims vadovė.
Išmokti vairuoti priverčia pats gyvenimas
Vairuoti mokanti moteris pasakoja, kad labai dažnai moterys ateina po dramatiškų gyvenimo įvykių, pavyzdžiui, skyrybų. Šios moterys anksčiau nė nebuvo pagalvojusios apie vairavimą. Tokiais atvejais pats gyvenimas priverčia mokytis.
„Labiausiai man patinka dirbti su vyresnio amžiaus moterimis. Jos atidesnės, daug klausinėja ir labai stengiasi. Jos žino, kad tai greičiausiai paskutinis kartas gyvenime, kai reikia mokytis ko nors naujo. Dėl amžiaus koordinacija sunkesnė, tačiau tai nėra problema, viską galima išlavinti.
Turėjau mokinę, kuriai buvo apie šešiasdešimt metų. Ji niekaip nesiryžo pradėti mokytis. Tris kartus buvo atėjusi prie durų, tačiau neišdrįso jų atidaryti, kol vieną kartą netyčia išėjusi iš kabineto ją sutikau ir užkalbinau. Galiausiai ji išmoko vairuoti, o vėliau prisipažino – jeigu tą kartą nebūtumėm susitikusios, ji tikriausiai ir nebūtų pradėjusi lankyti kursų. Vyriausiai mokinei buvo septyniasdešimt vieneri. Mokantis problemų nekilo“, – prisiminė E.Vasaitienė.
Paklausta, ar dar kartą rinktųsi vairavimo instruktorės profesiją, pašnekovė atsakė teigiamai. Pasak jos, šiame darbe persipina dvi daugiausiai malonumo teikiančios veiklos – vairavimas ir bendravimas. Edita prisipažino rašanti motyvacinę knygą. Tikisi, kad ji padrąsins visas norinčias, tačiau nedrįstančias vairuoti moteris.
„Mūsų bėda ta, kad moterys labai bijo vairuoti. Įdomu, ar kitose šalyse jos lygiai taip pat bijo?“ – klausimu pokalbį baigė pašnekovė.
