Sekite 15min GooglePasak specialisto, automobilio kėbului kenkia ne tik netinkamas plovimas, bet ir ilgai ant paviršiaus paliekami nešvarumai. Žiemą didžiausi priešai yra keliuose barstomos druskos, skatinančios koroziją, o vasarą – vabzdžių liekanos ir paukščių išmatos. Pastarosios yra rūgštinio pobūdžio, todėl, veikiamos saulės ir karščio, gali pažeisti automobilio laką. Plačiau apie nuolat tobulinamas automobilių plovimo technologijas Edgaras Stanevičius pasakojo automobilių parodoje „Auto Expo Vilnius“.
„Kai lauke 30 laipsnių šilumos, tamsaus automobilio kėbulo paviršius gali įkaisti net iki 65 laipsnių. Tokiomis sąlygomis nešvarumai dar agresyviau veikia laką“, – paaiškino E.Stanevičius.
Todėl specialistas rekomenduoja automobilį plauti reguliariai – maždaug du – keturis kartus per mėnesį, priklausomai nuo eksploatavimo sąlygų.
Svarbiausias darbas atliekamas dar prieš prisiliečiant šluostėms
Nors vairuotojams labiausiai į akis krinta besisukančios plovyklos šluostės, E.Stanevičius pabrėžia, kad vienas svarbiausių etapų yra pirminis purvo tirpinimas.
„ProBro“ tunelinėse plovyklose specialios cheminės priemonės ant automobilio purškiamos net iš septynių skirtingų pozicijų. Atskirai apdorojami priekinis ir galinis buferiai, ratai, žibintai ir kitos kėbulo vietos. Taip siekiama suminkštinti ir atlaisvinti prie paviršiaus prikibusias purvo daleles.
Skirtingose vietose naudojami skirtingo tipo purkštukai. Vieni skirti vandeniui, kiti – cheminėms priemonėms, skiriasi jų purškimo kampas ir paskleidžiamo skysčio kiekis. Tikslas – tolygiai padengti paviršių, tačiau nešvaistyti ploviklių.
Po pirminio apdorojimo automobilis plaunamas aukšto slėgio vandens srovėmis, kurios pašalina didžiąją dalį stambaus purvo. Tik tuomet prasideda kiti etapai, skirti ant kėbulo likusiai riebalinei plėvelei pašalinti.
Šluostės, kurios ne tik švarina, bet ir tausoja kėbulo laką
Dar vienas svarbus technologinis sprendimas – specialios medžiagos, iš kurių gaminamos plovyklų šluostės. Pasak E. Stanevičiaus, naudojamos trijų tipų medžiagos.
Pirmoji – itin ploni sintetiniai siūlai, kurių storis, specialisto teigimu, gali būti net šimtą kartų mažesnis už žmogaus plauko storį. Iš jų pagaminta medžiaga yra lanksti, švelni ir sugeria palyginti nedaug drėgmės bei purvo.
Antroji – speciali uždarų porų putų medžiaga. Jos struktūra sukurta taip, kad nešvarumai negalėtų lengvai įsigerti į šluostės vidų.
Trečioji – trumpo plauko sintetinis audinys, kuris nepalieka pūkelių ir tinka blizgiems kėbulo paviršiams.
Svarbu ir tai, kad plovimo metu šluostės nuolat drėkinamos specialiomis priemonėmis. Jos veikia tarsi plaukų kondicionierius – padeda išlaikyti medžiagos minkštumą ir sumažinti trintį. Besisukančios šluostės dėl išcentrinės jėgos taip pat pašalina dalį ant jų susikaupusio vandens bei nešvarumų.
Plovykla prisitaiko prie kiekvieno automobilio
Kad plovimo įrenginiai tinkamai veiktų su skirtingų dydžių ir formų automobiliais, naudojami optiniai jutikliai. Jie nustato automobilio kontūrą, ratų padėtį ir kitus parametrus.
Ši informacija perduodama valdymo sistemai, kuri koordinuoja purkštukų, ratų plovimo įrenginių ir šluosčių darbą. Taigi nedidelis hečbekas ir didelis visureigis plaunami pagal jų matmenis pritaikytą programą.
„ProBro“ tunelinėse plovyklose automobilis juda specialiu dviejų juostų konvejeriu, ant kurio remiasi visi keturi ratai. Toks sprendimas palengvina įvažiavimą ir leidžia išvengti kai kurių tradicinių grandininių konvejerių apribojimų.
Vaškas saugo, o specialus vanduo nepalieka dėmių
Pašalinus nešvarumus ir nuplovus automobilį, prasideda baigiamieji etapai, nuo kurių labai priklauso galutinis rezultatas.
Vienas jų – vaškavimas. Ant kėbulo padengiamas apsauginis sluoksnis, kuris suteikia paviršiui blizgesio ir padeda vandeniui lengviau nutekėti. Tai papildoma, nors ir laikina, apsauga nuo aplinkos poveikio.
Po vaškavimo automobilis skalaujamas demineralizuotu vandeniu. Jis paruošiamas atvirkštinės osmozės būdu, pašalinant didžiąją dalį ištirpusių mineralinių medžiagų, tokių kaip kalcis, magnis ir natris.
Būtent šie mineralai, išdžiūvus įprastam vandeniui, ant automobilio dažnai palieka baltas dėmeles. Todėl skalavimas demineralizuotu vandeniu padeda išgauti švaresnį, tolygiau blizgantį paviršių.
Po šio etapo automobilis džiovinamas, o paskutiniame etape gali būti naudojama padangų juodinimo priemonė, suteikianti joms sodrią juodą spalvą.
Edgaras Stanevičius pabrėžia, kad geras rezultatas pasiekiamas ne viena stebuklinga priemone, o tiksliai suderinta technologinių procesų visuma. Tinkamas purvo tirpinimas, aukšto slėgio plovimas, švelnios šluostės, vaškavimas ir demineralizuotas vanduo leidžia per trumpą laiką ne tik nuplauti automobilį, bet ir suteikti jam blizgesio bei papildomai tausoti jo kėbulo paviršių.
