2021 metų liepą paskelbta plėtra buvo sustabdyta dėl „augančios geopolitinės įtampos“ tarp Kinijos vyriausybės ir JAV bei Europos, rašo Vokietijos finansų dienraštis „Handelsblatt“, kuris pirmasis pranešė apie sprendimą.
„Dabartiniai iššūkiai automobilių pramonei“ reiškia, kad gamintoja turi sutelkti dėmesį į kitus prioritetus, sakoma „Opel“ pranešime.
Automobilių gamybos pramonė susiduria su rimtomis kliūtimis, ypač puslaidininkių tiekimo srityje.
„Atsižvelgdami į tai ir į apimtį, reikalingą realiam poveikiui padaryti, „Opel“ kol kas sustabdė savo žengimą į Kinijos rinką“, – pranešė „Stellantis“ grupei priklausanti gamintoja.
Pasak „Handelsblatt“, griežta Kinijos nulinio COVID politika, dėl kurios nuolat skelbiami karantinai, ir didėjanti įtampa dėl Taivano apsunkino „Opel“ galimybes žengti į šią svarbią rinką.
Vokietija ėmėsi laikytis griežtesnės pozicijos Pekino atžvilgiu prekybos klausimais, o ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas) praėjusią savaitę pareiškė, kad Kinijos atžvilgiu nebeliks „naivumo“.
Vokietijos pareigūnų požiūrio pasikeitimo centre atsidūrė susirūpinimas dėl žmogaus teisių pažeidimų.
„Laikotarpis, kai sakėme, kad svarbiausia – prekyba, ir nesvarbu, kokie taikomi socialiniai ar humanitariniai standartai“, baigėsi“, – pareiškė R.Habeckas.
Gegužės mėnesį Vokietija atsisakė investicijų garantijų Kinijoje bendrovei „Volkswagen“ dėl nerimo dėl žmogaus teisių pažeidimų Sindziange, kur automobilių milžinė turi gamyklą.
Kinijos komunistų partija kaltinama prieš jų valią perkėlė daugiau nei milijoną uigūrų ir kitų musulmonų mažumų tolimajame vakarų regione – šį teiginį Pekinas griežtai neigia.
Buvęs „Volkswagen“ generalinis direktorius Herbertas Diessas birželį teigė, kad Sindziango gamykloje, kurią ji valdo kartu su partnere, Kinijos įmone SAIC, „nenaudojamas priverstinis darbas“.
