Pirmosios degalų įsigijimo vietos buvo vaistinės. Jos šį produktą pardavinėjo kaip papildomą prekę savo asortimente. Tais laikais dar nebuvo degalus masiškai gaminančių kompanijų, o jį dažniausiai išgaudavo cheminėse laboratorijose, kurių dauguma bendradarbiavo su vaistinėmis ir dėl kitų savo siūlomų produktų. Istorijos šaltiniuose rašoma, kad pirmoji degalais prekiavusi vaistinė buvo Vieslocho mieste, Vokietijoje, kuri tai darė nuo 1888 m.
Kur buvo pastatyta pirmoji degalinė iki šiol yra ginčijamasi. Faktas tik vienas, kad tai nutiko JAV.
Kuomet Henry Fordas pradėjo gaminti pigius automobilius, kurie buvo prieinami vis didesnei daliai amerikiečių, atsirado ir didžiulis patogios degalų užsipylimo vietos poreikis. Iki tol degalus vairuotojai dažniausiai pirkdavo medinėse dėžėse, kurių viduje rasdavo dvi penkių galonų talpas. Laikui bėgant benziną buvo galima įsigyti įvairiose parduotuvėse.
1905 m. Sent Luiso miete, Misūryje, atidaryta pirmoji degalinė, kuri buvo skirta tik degalų prekybai. Antroji degalinė buvo atidaryta 1907 Sietle. Būtent šią degalinę kai kurie ekspertai linkę vadinti pirmąja, nes ji labiau atitiko šiuolaikinės degalinės modelį.
Šioje degalinėje buvo galimybė iš šalia esančios kuro bazės pumpuoti kurą į degalinėje buvusią 30 galonų talpą. Iš šios cinkuotos talpos buvo išvesta žarna su vožtuvu, iš kurios buvo galima pilti degalus tiesiai į standartines talpas. Tuo metu dar nebuvo galimybės pamatuoti supilto degalų kiekio, tad dažniausiai buvo pilama į minėtas 5 galonų talpas.
