„Renault“ bus antroji po „Volkswagen“ bendrovė, kurios byla bus perduota Prancūzijos baudžiamajam teismui dėl „dyzelgeito“ skandalo.
Kaip žinoma, skandalas įsiplieskė 2015 metų rugsėjį, kai Vokietijos automobilių gamybos milžinė „Volkswagen“ prisipažino, kad milijonuose automobilių įdiegė programinę įrangą, dėl kurios kontrolinių bandymų metu varikliai atrodė mažiau teršiantys aplinką nei realiomis važiavimo sąlygomis. Tai sukėlė didžiulį skandalą pasaulinėje automobilių pramonėje ir įtraukė keletą kitų didžiausių automobilių gamintojų bei davė pradžią teisinėms procedūroms daugelyje šalių, įskaitant Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Pietų Korėją ir Jungtines Valstijas.
Nutarimas perduoti bylą nagrinėti teisme buvo pasirašytas penktadienį, o apie šį sprendimą šalims buvo pranešta pirmadienį.
Teisėjas šioje byloje vis dar nagrinėja panašų prokurorų prašymą perduoti „Peugeot-Citroën“ ir „Fiat Chrysler“ – dabar priklausančių „Stellantis“ grupei – bylas nagrinėti teisme.
Pirmasis „Renault“ bylos procesinis posėdis numatytas ateinančių metų balandį.
„Renault Group“ baudžiamajame teisme gins savo nekaltumą, taip pat 100 000 savo darbuotojų profesionalumą ir etiką“, – teigiama bendrovės pranešime.
Bendrovė atkreipė dėmesį į neseniai priimtą Londono Aukštojo Teismo sprendimą, kuriuo „Renault“ ir keturi kiti automobilių gamintojai buvo iš esmės išteisinti dėl kaltinimų, kad įrenginiai buvo suprojektuoti siekiant apeiti oro kokybės įstatymus.
„Išmetamųjų teršalų kontrolės sistemų veikimo ribos griežtai suderina teršalų mažinimą su vairuotojo saugumu, – teigė automobilių gamintojas. – „Renault Group“ tvirtai neigia padariusi kokius nors neteisėtus veiksmus.“
Bendrovė nurodo, kad už šio tyrimo stovi užsienio rizikos draudimo fondai, siekiantys finansinės naudos.
Iki šiol „Volkswagen“ už šį skandalą sumokėjo daugiau nei 32 mlrd. eurų (36 mlrd. JAV dolerių) baudų, daugiausia Jungtinėse Valstijose.
Prokuratūra AFP peržiūrėtuose dokumentuose nurodo, kad 2009–2017 metais parduotuose „Renault“ automobiliuose buvo įrengti įtaisai, leidžiantys jiems užfiksuoti išmetamųjų teršalų bandymus ir atitikti reguliavimo ribas, tačiau įprastomis važiavimo sąlygomis automobiliai išmetė daugiau teršalų. Prokuratūra teigia, kad tokie įtaisai prisidėjo prie didesnės atmosferos taršos azoto oksidais, kurie, kaip įtariama, „sukelia kvėpavimo takų ligų vystymąsi žmonėms“.
