„Aš turiu tokį savo paaiškinimą. 3 G raidės – grėsmės, galimybės ir godumas. Viskas yra susiję. Šioje situacijoje (JAV ir Izrealio konflikto prieš Iraną atveju – 15min) reikia suprasti, kad verslas taip pat nori uždirbti. Verslo pagrindinis uždirbimas yra, kai naudojamasi rinkose atsiradusiomis galimybėmis, o toliau atsiranda būtinybė palaikyti tą kainą“, – Žinių radijo laidoje sakė R.Krušinskas.
„Iš tiesų, jei atsargų yra nusipirkta už tam tikrą kainą, kas norės pardavinėti už mažesnę kainą arba net su mažesne marža. Tai vėlgi verslas naudojasi galimybe ir čia yra stipresnio pozicija“, – pridūrė jis.
Paklaustas, ar valstybė turi įrankių stebėti ir suvaldyti tokią situaciją, ekonomistas atsako, kad tam tikrų priemonių yra, tačiau jos turi ir savo pasekmių.
„Yra prasidėjusi diskusija apie akcizų mažinimą. Galbūt ir akcizams galima įvesti tam tikras lubas“, – svarstė jis.
Vis dėlto profesorius pabrėžia, kad tokie sprendimai tiesiogiai veikia valstybės biudžetą, nes akcizai yra svarbus pajamų šaltinis.
„Iš akcizų gyvena valstybė. Anksčiau buvo prognozuota, kad pajamos gali mažėti, nes dalis vežėjų degalus pilsis kitose šalyse, kur jie pigesni. Tačiau dabartinėje situacijoje atsiranda galimybė bent iš dalies užkamšyti tas anksčiau prognozuotas, nors dar neatsiradusias skyles“, – teigė jis.
Profesorius taip pat atkreipia dėmesį, kad trumpuoju laikotarpiu didesnės kainos ir didesnės biudžeto pajamos iš mokesčių gali atrodyti naudingos valstybei, tačiau ilgainiui situacija gali apsiversti.
„Tam tikru laikotarpiu tai gali būti naudinga, tačiau ilgalaikiu laikotarpiu, kai gyventojams prasideda sunkesnis etapas, valstybė taip pat gyvena sunkiau. Reikia daugiau lėšų skirti paramai ir kitiems dalykams, o galiausiai ir patį valstybės aparatą išlaikyti tampa brangiau“, – aiškino jis.
Anot eksperto, augant pragyvenimo išlaidoms, gyventojai pirmiausia yra priversti daugiau lėšų skirti būtiniausioms reikmėms tokioms, kaip degalams.
„Aišku, čia galima pajuokauti, kad ateina pirmadienio rytas ir reikia (suplanuoti išlaidas – 15min). Jei anksčiau buvo kalbama, kad antrosios pensijų pakopos pinigai galbūt nueis į nekilnojamojo turto sektorių, tai dabar būtų galima sakyti, kad žmonės daugiau skirs kelionėms. Tačiau realybė paprastesnė – brangstant pragyvenimui, nemaža dalis pinigų gali tiesiog būti išleidžiama kasdieniams poreikiams, kitaip tariant, „pravalgoma“, – sakė jis.
