-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Savaitė su „Toyota Prius“ gelbėjant baltąsias meškas

„Toyota Prius“ nuo pat pasirodymo 1997-ais Japonijoje yra vienas labiausiai apkalbamų automobilių pasaulyje. Tiek teigiama, tiek neigiama prasme. Kiek tose apkalbose yra tiesos?
„Toyota Prius“
„Toyota Prius“ / Gamintojo nuotr.

Kad asmeniškai įsitikinčiau apkalbų (ne)tikslumu, teko kiek daugiau nei savaitę pasivažinėti su „Prius“. Yra tekę ir anksčiau išbandyti ne vieną hibridą, tačiau tokį ilgą laiko tarpą automobilis asmeniškai buvo bandomas pirmąkart. Per savaitę su juo galima nuveikti daug ką – nepaisant kasdieninių kelionių darbo reikalais, į parduotuvę, namus ar dar kur nors, teko išbandyti jį ir užmiesčio kelionėse. Kitaip sakant, naudoti jį kaip kasdieninį automobilį.

Pirma diena

Pirmas „Start/Stop“ mygtuko paspaudimas. Tyliau nebent kapinėse...

Užsidegė tik trumposios šviesos bei daug lempučių prietaisų skydelyje. Ir viskas – nė virptelėjimo daugiau. Patinka. Paspaudus akseleratorių, pasijautė nedidelė vibracija – įsijungė benzininis variklis. 1,8 l, keturių cilindrų, kartu su elektriniu išgaunantis 136 AG. Mažoka – „Prius“ sveria beveik 1400 kg, tad šie skaičiai nuteikia nesitikėti ypatingos traukos.

Bet tai – apgaulė. Šitam varganus 136 arklius pasikinkiusiam hibridui jų tikrai pakanka – nereikia nuokalnės, kad jis pradėtų bėgėtis. Galima drąsiai teigti – mieste galios jam netrūksta.

Dvasia

Ekologijos įsikūnijimas, tokį įvaizdį turi „Prius“. Tačiau pamačius pirmas degalų sąnaudas, važiuojant neįšilusiu varikliu, galvoje sukasi ne žalių augalų lapų vaizdai, o sudegusio miško ir krūvos buldozerių siluetai.  Žinoma, tai – pradžia. Su kiekvienu kilometru vidutinės sąnaudos krenta dvigubai, kol pasiekia maždaug šešis su puse litro šimtui kilometrų. Tai – vidurkis mieste, važinėjant ne pačiu šilčiausiu oru gruodžio pirmoje pusėje. Pagrindiniai maršrutai – Centras, Senamiestis, atstumai maži, siekiantys du – tris km. Manau, grįžtant balandžiams, „Prius“ degalų sąnaudos tokiu pačiu režimu gali siekti mažiau nei šešis litrus. Atėjus laikui pjauti rugius – galbūt įmanoma tilpti ir į penkis. Nekalbu apie kasdienines keliones, kur taškas A nuo taško B yra per 10 km – tokiu atveju po šešiais litrais „palįsti“ įmanoma ir prie minus dešimt.

Pauliaus Sviklo telefono/GAZAS.LT nuotr./Degalų sąnaudų vidurkis mieste
Pauliaus Sviklo telefono/GAZAS.LT nuotr./Degalų sąnaudų vidurkis mieste

Žalioji dvasia šiame automobilyje egzistuoja. Įlipus į vidų, plastmasės neatrodo labai maloniai – priedo, būdamos šaltos, dar ir barška. Pagooglini – ogi jos pagamintos iš perdirbto plastiko, viskas normaliai. Žalia.

Pagrindiniame ekrane, šalia spidometro, yra krūvos ekonomijos matavimo skalių: gali žiūrėti, kiek „Prius“ valgo degalų intervalais kas kelias minutes ar kelis kilometrus, kiek valgo kelionėje, kiek šiuo metu, kas automobilyje veikia – elektrinis, benzininis variklis ar abu vienu metu, galbūt šiuo metu benzinas krauna elektrą, kaip ekonomiškai važiuoji – ar kraudamas bateriją, ar ekonomiškai, neekonomiškai, naudodamas „Power“ režimą, ir t. t.

Jeigu visas pasaulis važinėtų hibridais, iškirsti Amazonės miškai turbūt per naktį neataugtų, tačiau žmonės turėtų žalią (švarią) sąžinę. Kiek to žalumo yra tikro, argumentuoti negalėčiau.

Tačiau kad „Prius“ yra ekonomiškas – tiesa. Benzino jis mėgsta nedaug. O kiek teisingos kalbos, kad dyzelinio hečbeko ir penkiasdešimties askonų pirkimas, vietoj vieno hibrido, baltosioms meškoms patiktų labiau, argumentuoti taip pat negaliu. „Greenpeace“ šitą tikrai žino geriau (tik nesumaišykit su „Green Death“). Vieną žinau tikrai – kuo automobilis valgo mažiau degalų, tuo jis yra ekonomiškesnis, žalesnis, ekologiškesnis ir pan.

109 km/val.

4,6 litro šimtui kilometrų. Tai – degalų sąnaudos važiuojant nuo Žirmūnų Vilniuje iki „Akropolio“, Kaune. Kelionėje beveik visada buvo naudojamasi pastovaus greičio kontrole (autopilotu). Kas keisčiausia, kad iki nusileidžiant nuo viaduko į Savanorių prospektą Kaune, kompiuteris rodė 4,8 l/100 km. Pavažiavus kelis kilometrus miestu, vidutinės sąnaudos nukrito 0,2 l. Tiesa, nemažai teko važiuoti nuo kalno, o Vilniuje savo geltonai raudonais šviesoforo signalais kartais nervinanti „Žalioji juosta“ tąkart Kaune veikė puikiai. Vos du sustojimai važiuojant per visą miestą.

Naudojant autopilotą teko pastebėti ir kitą dalyką – bjaurų variklio garsą. Pavyzdžiui, važiuoji įkalnėn, ir vietoj miegamojo rajono naktinės tylos pasigirsta įkyrus „brrrrumm“. Nėra jis labai garsus, bet nėra ir ausiai malonus.

Pauliaus Sviklo telefono/GAZAS.LT nuotr./Ekonomiakasis važiavimas
Pauliaus Sviklo telefono/GAZAS.LT nuotr./Ekonomiškasis važiavimas

Įpratimas

Su kiekvienu hibridu reikia mokėti elgtis – tą pajutau po kelių dienų važinėjimo. Švelniai žaidžiant su akceleratoriumi galima pasiekti įspūdingos ekonomijos rezultatų. Vienas pavyzdžių – kelionė nuo Žirmūnų iki Senamiesčio Vilniuje. Kelionės laikas – aštunta valanda vakaro, trukmė – 5,7 km, į kuriuos įėjo dvi žiedinės sankryžos, vienas raudonai švietęs šviesoforas bei sustojimas prie pėsčiųjų perėjos praleisti niekur neskubėjusių panevėžiečių.

Rezultatas – trys litrai šimtui km. Grynakraujis degalų akcizo priešas!

„Patogumai“

Sėdynių šildymo mygtukas – vienas nedaugelio šio automobilio minusų. Nors pats šildymas veikia puikiai, tačiau bet kokiame hečbeke  atidaryti galinius langus su rankenėlėmis turbūt patogiau negu „Priuse“ įjungti sėdynių šildymą.

„Daiktadėžė“ centrinėje konsolėje taip pat verta pabarimo. Juk yra didelis ir talpus porankis, ertmės duryse, tai kam reikalinga ta kvaila erdvė viduryje, tarp vairuotojo ir keleivio kojų? Nei patogu joje ką nors pasidėti, nei, tuo labiau, pasiimti. Ten galima būtų įmontuoti ką nors, ko niekada nereikia vairuojant, bet kartais prisireikia sustojus (labai nenorėčiau, kad žmogus, kurio vienos rankos ilgis nesiekia pusantro metro, vairuodamas bandytų ką nors iš tos daiktadėžės paimti). Taip pat, jeigu į ją ką nors įsidėti, tai turi būti mažas daiktas, nes tos daiktadėžės borteliai siekia vos kelis centimetrus. Didesnis daiktas ties kiekvienu dešiniu posūkiu taikysis nukristi tiesiai po vairuotojo kojomis.

Pauliaus Sviklo telefono/GAZAS.LT nuotr./Daiktadėžė tarp vairuotojo ir keleivio kojų
Pauliaus Sviklo telefono/GAZAS.LT nuotr./Daiktadėžė tarp vairuotojo ir keleivio kojų

Ši „daiktadėžė“ idėjiškai primena legendinį dešimtojo dešimtmečio pabaigos „Citroen Xantia“ strypą toje vietoje, kur šiuo metu automobiliuose įmontuota priekinė keleivio saugos oro pagalvė. Neįsivaizduoju, ką prancūzai norėjo tuo daiktu parodyti, o jie patys to žmoniškai argumentuoti irgi nesugebėjo. Ir nors „Toyota“ daiktadėžė yra bent pateisinamas dalykas (papildoma vieta susidėti daiktams niekada nemaišo), jos patogumas ir sprendimas joje įmontuoti sėdynių šildymo mygtukus yra stipriai prancūziškas.

Ateitis

Hibridinių automobilių gama plečiasi, normalių elektromobilių kol kas nematyti, o galimi kavos pergėrusių „Windowsų“ patikimumo robotukų naktiniai sapaliojimai, kaip „prabangos“ mokestis automobiliams, kelia grėsmę vis labiau.

Tikiuosi, laiko klausimas, kada automobilius apmokestinti norintiems seimūnams sušvies žybsnis tunelio gale. Kol kas jų regėjimo laukas yra apribotas kaip rėtis skylėto valstybės biudžeto. Automobilių mokestis, anksčiau ar vėliau, bus. Ir to nereikėtų bijoti ar juo stebėtis – tai yra daugumoje Europos valstybių pasitvirtinusi praktika, kuri, tikėtina, prigytų ir Lietuvoje. Ir ne pagal kokią naktį sugalvotą „prabangą“, o pagal ekologiją – CO2 emisiją.

Tai – vienintelis šiuo metu logiškas mokestis automobiliams. Ne todėl, kad jį įvedus, hibridinių automobilių pardavėjai plotų katučių. Ekologijos mokesčiai pirkėjus dar labiau paskatintų atsižvelgti ne tik į AG, Nm ar l/100 km eilutes, bet priverstų atidžiai pažiūrėti ir į CO2. Būtent šis rodiklis ekologiškumo link žengiančiai visuomenei yra aktualiausias. Nors turbūt ne visi susimąsto, kad vietoj automobilio atsisakymo galėtų vartoti, pavyzdžiui, mažiau mėsos – tai gamtai CO2 atžvilgiu taip pat patiktų.

O hibridų gama plečiasi. Šiais metais Lietuvą turėtų pasiekti septynvietis „Prius V“ bei bus pradėtas pardavinėti „Prius Plug-in“, turintis baterijų pakrovimo iš rozetės funkciją.

Pabaiga su klaustuku

Ar Lietuva jau pribrendo automobilių apmokestinimui? Manau, kad taip. Ar CO2 šiuo metu yra vienintelis logiškas apmokestinimo būdas? Tikrai taip. Ar dėl to nauji hibridiniai automobiliai taptų populiaresni? Nebūtinai.

Tačiau kad tai paskatintų įvairių ekologiškų modelių konkurenciją – nė neabejoju.

To ir palinkėčiau šiais metais Lietuvos automobilių pardavėjams – teisingos ir logiškomis sąlygomis pagrįstos konkurencijos. Į kurią pavasario sesijos metu pastate Gedimino pr. gale sėdintys, tikėtina, įsikiš.

„Toyota Prius“ 1.8 HSD techniniai duomenys:

Variklis Benzininis (1798 cm3) ir elektrinis
Galia 100 kW (136 AG)
Pavarų dėžė Kintamų perdavimų ECVT (variatorius)
Maks. greitis 180 km/val.
0-100 km/val. 10,4 sek.
Vid. degalų sąnaudos 4,0 l/100 km
Varomieji ratai Priekiniai
Masė 1370 kg
Vid. CO2 emisija 92 g/km
Daugiau informacijos Autoplius.lt Naujų automobilių katalogas

 

Jūs perskaitėte Pauliaus Sviklo nuomonę apie hibridinį „Toyota Prius“. Siūlome perskaityti kito GAZAS.LT žurnalisto Tomo Digaičio bei Autoplius.lt Naujų automobilių katalogo projekto vadovo Mariaus Butavičiaus nuomones.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius