Sekite 15min Google
Prisipažinsiu, daugybę metų ir labai laukiau, ir nelaukiau šios dienos kai reikės aprašyti man artimiausią modelį, kai jis vėl pasirodys rinkoje.
Kone visą vairuotojo gyvenimą teko važinėti su ketvirtos kartos „Honda Prelude“, be to labai vertinu „Prelude“ automobilius už vieną geriausių kokybės, kainos, valdymo ir galios santykių tarp visų, kada nors pagamintų sportiškų automobilių. Praėjo 25 metai nuo paskutiniojo Prelude nuriedėjusio nuo konvejerio Japonijoje, dabar pažiūrėkime koks yra šių laikų „Honda Prelude“ automobilis.
Sportiškų automobilių saujelė
Pradėkime nuo gerų dalykų – puiku, kad „Honda“ pagaliau ryžosi išleisti sportišką kupė. Tokie automobiliai dažniausiai būna itin šiltai sutinkami ir puikiai formuoja markės įvaizdį, nors gerais pardavimais beveik niekada nepasižymi.
Prieš trisdešimt metų ne premium segmento kupė automobilių turėjome dešimtis, o dabar tokių turime vos keletą – tai Toyota GR 86/Subaru BRZ, Toyota Supra, Nissan Z, keletas amerikietiškų „muscle“ automobilių ir daugmaž viskas.
Taip pat smagu, kad Honda nesutepė „Prelude“ vardo uždėdama ant kokio nors krosoverio kaip, kad padarė Ford su „Puma“, „Mustang“ ir „Capri“ vardais, arba kaip padarė Mitsubishi su „Eclipse“ pavadinimu.
Tiek gerų naujienų, dabar apie ne tokius gerus dalykus.
„Honda Prelude“ dizainas
Pradėkime nuo akivaizdaus. Automobilis atrodo nei labai originaliai, nei įdomiai ir neturi jokių retro sąsajų nei su vienu iš penkių pirmtakų.
Atrodo, savaime suprantamas dalykas, kad norint susilaukti sėkmės, ypač ne itin paklausioje sportiškų automobilių rinkoje, ypač tais atvejais kai prikeliami seni vardai, geriausias receptas yra automobiliui sukurti dizainą turintį bendrų bruožų su jo pirmtakais.
Tarkim, taip padarė Nissan su Z modeliu suteikdama senųjų Datsun modelių stilistiką, Ford su Mustang, naujausi Ferrari, Lamborghini modeliai, kurie prikėlė senųjų modelių motyvus naujausiuose Ferrari 12Cilindri ar Lamborghini Countach LPI 800-4 modeliuose, jau nekalbant apie Renault 5 E-Tech, Renault Twingo retro hečbekus.
Manau Honda ir vėl praleido nepaprastai gerą galimybę sukurti kažką įdomesnio. Tokia galimybė buvo praleista su Honda CRZ modeliu, su Honda e ir su Acura Integra. Honda NSX irgi buvo ne dizaino perliukas.
Matome, kad naujojo Honda Prelude dizainas nepasižymi išskirtiniais bruožais – žiūrint iš priekio jis akivaizdžiai panašus į naujųjų Toyota automobilių priekines dalis, ir ne pačių įspūdingiausių Toyotų – tarkim Toyota Prius. Gale Prelude dizainas taip pat labai standartiškas – horizontali šviesų linija, kurią turi kone kas antras naujai pagaminamas automobilis.
Praleista gera galimybė galinį buferį papildyti dujų išmetimo vamzdžiais (juk automobilis vis dar turi vidaus degimo variklį) ir galiniu difuzoriumi. Originalesnis yra nebent lašo formos automobilio siluetas, kurio aukščiausias taškas yra priekinis statramstis ir toliau sparčiai žemėja. Tačiau nors ir įdomus sprendimas, yra nei praktiškas, nei itin patrauklus.
Kalbant apie naujojo automobilio dydį – jo ratų bazė išlaikyta tokia pati kaip Honda Civic, ant kurio bazės gaminamas, tačiau Prelude yra žemesnis ir platesnis. Ilgis siekia 4520 mm (panašus į paskutinės kartos Prelude), nemažas plotis – apie 1,8 metro (gerokai platesnis už paskutinės kartos Prelude) ir nemažas aukštis – 1355 mm (gerokai aukštesnis už Nissan Z ar Toyota GR 86).
Interjeras
Honda Prelude interjeras vėlgi nėra kažkuo labai įdomus. Išskyrus gerą šoninį palaikymą turinčias, įdomios formos priekines sėdynes, tai standartinis Honda interjeras.
Priekinė panelė iš esmės tokia pati kaip Honda Civic. Tai labai nuvilia, ne tik dėl to kad pirkėjams teks mokėti daugiau už iš esmės tą patį ką turi Honda Civic savo salone, tačiau vėlgi sportiškame automobilyje norisi įdomesnių idėjų.
Beje, interjeras buvo viena stipriausių senųjų Prelude sritis – jo kokybė buvo visa galva geresnė už tuometinio „Honda Civic“. Na, įsivaizduokit 1993 metų „Honda Prelude“ su 1993 metų „Honda Civic“ interjeru...
Kažkiek daugiau nuotaikos įneša kelių atspalvių interjero apdaila, sportiškos ir labai patogios sėdynės, kokybiškai surinkta, vietomis apsiūta priekinė panelė su išsiuvinėtu „Prelude“ logotipu, patogūs klimato valdikliai.
Toliau standartiniai dalykai – 10,2 colio informacinis ekranas priešais vairuotoją, vidutinės kokybės 9 colių liečiamas ekranas centrinėje dalyje, belaidis įkroviklis Apple telefonams, Wi-Fi prieigos taškas ir „Bose Centerpoint“ garso sistema. Važiavimo režimų valdymo mygtukais perkrauta centrinė konsolė nėra intuityviai suprantama. Vienas įdomus sprendimas – skirtingi priekiniai sėdynių tipai: vairuotojui sumontuota tvirtesnė, labiau sportiška sėdynė, o keleiviui minkštesnė.
Bagažinė ir praktiškumas
Bagažinės talpa siekia 264 litrus (nulenkus galines sėdynes talpa išauga iki 760 litrų) – tai yra mažiau nei daugelio konkurentų. Tarkim, irgi kompaktiškas antros serijos BMW kupė turi net 390 litrų bagažinę. Tiesa, dėl „liftbeko“ kėbulo tipo, Prelude bagažinė turi papildomo praktiškumo, tačiau pakrovimo slenkstis yra labai aukštai, o anga siaura.
Ant galinių sėdynių situacija tradicinė tokio tipo automobiliams – vietos pakanka tik trumpoms kelionėms ar vaikams. Stipriai žemėjantis stogas suteikia visai nedaug vietos galinių keleivių galvoms. Be to, galinės sėdynės skirtingai nei priekinės apvilktos pigia medžiaga. Bendrai paėmus, unifikuotas su kitais Honda modeliais, naujojo Prelude interjeras suprojektuotas taupant ir didelio įspūdžio nepalieka. Manau ne šioje vietoje reikėjo taupyti.
Variklis ir technologijos
„Va čia reikėjo pataupyti. Po Prelude kapotu slypi dviejų variklių hibridinė sistema, sudaryta iš 2,0 litro atmosferinio benzininio variklio ir dviejų elektrinių motorų, bendrai generuojančių 200 AG galią ir 315 Nm sukimo momentą.
Bendra hibridinės sistemos galia tik 200 AG?
Žiūriu į šiuos skaičius ir negaliu patikėti – Honda Civic Type-R be jokių elektros variklių turi virš 300 AG, devyniasdešimtųjų metų Honda Prelude su atmosferiniu 2.2 L varikliu turi tiek pat galios!
Didžiausias klausimas yra: kodėl Honda negalėjo sumontuoti patikrintą Honda Civic Type-R variklį – jis ir galingesnis, ir pigesnis pagaminti, ir lengvesnis nei hibridinė sistema
Įvairūs šaltiniai sako, kad naujasis Honda modelis nuo 0 iki 100 km/h įsibėgėja per maždaug 7-8 sekundes. Tai labai vidutiniškas rodiklis, gaunasi jog naujoji Prelude yra lėtesnė už savo pirmtakus iš devyniasdešimtų metų, kurie 100 km/val. pasiekdavo per 6.8-7.5 sekundės.
Pavarų dėžė
Jeigu blogų naujienų dar negana, tai sekanti žinia tokia – deja bet mechaninės dėžės čia nėra.
„Honda Prelude“ montuojama eCVT su „S+ Shift“ sistema, kuri imituoja septynių laipsnių automatinę pavarų dėžę. Pasirinkus „S+“ režimą, programinė įranga simuliuoja pavarų perjungimą, pridėdama garso ir lengvų trūkčiojimų.
Ši imitacija veikia išties įtikinamai, galbūt net geriausiai iš visų tokių sistemų tarp visų gamintojų. Bet, kad ir kokia gera ši sistema nebūtų, ji mechaninės pavarų dėžės pakeisti negali. Dabar, kai rinkoje nebelieka įprastų mechaninių pavarų dėžių (jų neturi net Porsche 911 modeliai, BMW irgi ketina visai jų atsisakyti), pasiūlius mechaninę pavarų dėžę, tai būtų galima pateikti kaip didelį privalumą. Be to, mechaninė pavarų dėžė būtų pigesnė nei eCVT pavarų dėžė – būtų buvusi „win win“ situacija.
Prelude varomas visais keturiais ratais?
Na ir galiausiai – automobilis varomas tik priekiniais ratais. Sakysite, senieji Prelude irgi buvo varomi priekiniais ratais. Iš tiesų, visų kartų Prelude buvo varomi tik priekiniais ratais.
Tačiau ir tuomet tai nebuvo geras sprendimas, kadangi priekinius varomuosius ratus turėjo daugelis sportiškų Honda modelių – Honda Civic, CRX, Del Sol, Integra, Accord ir Legend su kupė kėbulu. Tuo tarpu galiniais ratais varomi buvo tik Honda NSX ir vėliau pasirodęs Honda S2000, todėl Honda pati sau buvo sukūrusi daugybę priekiniais ratais varomų konkurentų.
Tačiau dabar Honda gamoje nėra net ir tų vienintelių galiniais ratais varomų Honda NSX ir S2000 automobilių. O konkurentai kaip tik juos turi – Toyota GR 86/Subaru BRZ, Nissan Z, Mazda MX-5 ir Toyota Supra varomi galiniais ratais, tokius turės ir būsimas Toyota MR2.
Honda markei būtinai reikėjo automobilio galiniais varomais ratais, arba dar geriau Honda Prelude atveju (kadangi tai labiau GT klasės, o ne sportinis automobilis) – visų varomųjų ratų. Beje, visi varomieji ratai yra patogi komplektacija jei automobilis turi hibridinę jėgainę, o Prelude kaip tik ją turi.
Galima būtų argumentuoti, kad Honda renkasi kitokį kelią nei konkurentai, tačiau ištiesų yra atvirkščiai – Honda atsisako dalyvauti ne itin konkurencingoje rinkoje ir renkasi konkuruoti su priekiniais ratais varomu savuoju Honda Civic Type R ir kitais „karštaisiais“ hečbekais, kurių rinkoje yra daugybė.
Valdymo savybės
Honda Prelude dalijasi kai kuriais agregatais ir dalimis su Honda Civic Type R – stabdžiais, vairo mechanizmu ir važiuoklės architektūra ir tai yra gera žinia. Nors Honda inžinieriai kiek sušvelnino šį sportišką pagrindą, posūkiuose Prelude atrodo užtikrintai, turi pakankamai sukibimo, tačiau vairuotojo neskatina pernelyg spausti akseleratoriaus pedalo. Adaptyvi pakaba čia sureguliuota taip, kad suteiktų komfortą, o ne maksimalų aštrumą.
Vairas tikslus, bet lengvas, norėtųsi šiek tiek didesnio svorio posūkiuose. Automobilio privalumai atsiskleidžia važiuojant ramiai ir tolygiai. Ilgesnėse kelionėse automobilis išlaiko žemą triukšmo lygį, hibridinė sistema dažnai leidžia riedėti vien elektra, o pakaba maloniai išlygina kelio nelygumus. Žemas, standus automobilio priekis kartu su aerodinaminiais veidrodėliais sumažina triukšmą kabinoje, o optimizuotos dugnas padeda gerinti bendrą oro judėjimą aplink automobilį.
„Honda Prelude“ vieta rinkoje
Kaip minėjau, sportiškų ne premium automobilių rinkoje pasirinkimo nedaug, tačiau ir paklausa čia nedidelė. Su hibridine jėgaine Honda Prelude čia bus vienas iš brangiausių automobilių, tad kam skirtas naujasis Honda modelis?
„Pasvarstykime, jei jūsų prioritetas yra galia, jūs kogero rinksitės Nissan Z jei gyvenate JAV arba tarkim Honda Civic Type-R. Jei jūsų prioritetas yra smagus automobilio valdymas, jūs pirksite Toyota GR 86 arba Mazda MX-5, kurie yra pigesni, turi mechaninę pavarų dėžę ir galinius varomus ratus.
Jei jūsų prioritetas hibridinės technologijos, jūs kogero pirksite Honda Civic Hybrid, kuris yra daug praktiškesnis. Be to už nedaug didesnę kainą nei turi Prelude jūs gausite antros serijos BMW, kuris yra tiesiog geresnis automobilis.
Naujasis Honda Prelude tiks tiems, kas nori vizualiai išsiskiriančio automobilio, gerai valdomo, su naujomis įdomiomis technologijomis ir itin ekonomiško, bet kuriems nereikalingas praktiškumas. Tačiau ar didelė tokių pirkėjų rinka? Atrodo Honda vėl renkasi kitokį kelią nei konkurentai, bet ar kitoks tikrai reiškia geresnis?
Reziumuojant, tenka pripažinti, kad naujasis Honda Prelude nuvilia. Tiesą pasakius, nenorėjau kritikuoti savo mėgstamiausio modelio ir savo mėgstamiausio gamintojo, tačiau kitaip nesigavo.
Visgi, berašant šią apžvalgą pasirodė informacijos, kad Honda galbūt planuoja į rinką išleisti „Prelude Type-S“ ir „Prelude Type-R“ versijas.
Tikėkimės su tomis savybėmis, kurių laukėme. Taip pat, atrodo bus gaminamos „Mugen Prelude Spec“ versijos, tačiau tokių automobilių bus pagaminta vienetai. Įdomu ir tai, kad 2026 metais „HRC Prelude-GT“ pakeičia Civic automobilį GT500 klasėje Japonijos „Super GT“ varžybose, bet tokios keliams skirtos Prelude versijos nebus.
Tad linkiu tiek sportiniam, tiek sportiškam Honda Prelude didžiausios sėkmės ir tikiuosi Honda kompanija nenutrauks šio modelio gamybos ateityje, bei sekančioje versijoje labiau atsižvelgs į pirkėjų poreikius.
