Vilnietė Viktorija šmaikštauja: gal tai meras Remigijus Šimašius pritrūko baltų dažų. „Anksčiau gatvės Vilniuje buvo žymimos pavasarį, tik nutirpus sniegui. Ir jau ankstyvą pavasarį, maždaug gegužę, Vilniaus eismo juostos baltuodavo iš tolo. Stebina, kad Vilniaus savivaldybė šiais metais tik dabar pradėjo gatvių žymėjimą, kai vasara ne tik įpusėjo, bet žmonės jau pradėjo skaičiuoti, kiek lieka iki rudens“, – tokią pastabą išsakė Viktorija.
Eismo juostos – nuspėjamos
Moters teigimu, sostinėje dar likusi ne viena gatvė, kur eismo juostos išblukusios, tačiau ji ypač išskyrė Olandų žiedą – intensyvaus eismo žiedinę sankryžą Antakalnyje, šalia Šv. Petro ir Povilo bažnyčios.
Olandų žiede nematyti apskritai jokių žymėjimo pėdsakų – gali laviruoti per tris įsivaizduojamas juostas, kaip nori, – pastebi Viktorija.
„Olandų žiede nematyti apskritai jokių žymėjimo pėdsakų – gali laviruoti per tris įsivaizduojamas juostas kaip nori – ką dauguma vairuotojų ir daro. Įdomu, jeigu įvyktų avarija, kaip būtų sprendžiama, kuris iš kurios juostos persirikiuodamas sukėlė avariją, kai eismo juostas tenka tik susikurti vaizduotėje. Pastebiu, kad ten, kur nėra aiškių ribų, vairuotojai ir leidžia vaizduotei veikti. Tvarkos ir apibrėžtumo nebuvimas leidžia įsigalėti chaosui ir taisyklių pažeidimams“, – priekaištus miesto gatvių prižiūrėtojams bėrė Viktorija.
Vilnietė įsitikinusi, kad dviračių takų žymėjimu nuolat besigirianti Vilniaus savivaldybė negali pamiršti ir automobilių eismo, nes pastarųjų kasdien važinėja sostine tūkstančiai. „O dabar susidaro įspūdis, kad Vilniaus savivaldybė iš kažkur gavo tik geltonų dažų, tai ėmė ir sugalvojo, kaip juos panaudoti pripiešus sankryžose vadinamųjų korių, kuriais niekas nesivadovauja, o atnaujinti gatvių žymėjimą, kas yra ne tik būtina ir tai tiesiog einamieji miesto darbai – sukoordinuoti nesugeba“, – kalbėjo Viktorija.
Baigs spalį
Vilniaus savivaldybės atstovų teigimu, situacija nėra tokia prasta, kaip piešia vilnietė. Pasak savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus vedėjo Tomo Kamaičio, važiuojamosios dalies ženklinimo atnaujinimo darbai sostinėje pradėti gegužę. Šiuo metu atnaujinamas nusidėvėjęs dangos horizontalusis ženklinimas, taip pat ženklinamos gatvės, kuriose jau yra atlikti gatvių remonto ar ištisinio asfaltavimo darbai.
Pasak T.Kamaičio, pirmiausia gatvių ženklinimo darbai vyksta pagrindinėse miesto gatvėse, pėsčiųjų perėjose. Ženklinimo darbus planuojame baigti iki rugsėjo–spalio mėnesių. Remontuojamų gatvių ženklinimas bus atliekamas tik pasibaigus darbams.
Važiuojamosios dalies ženklinimo darbus atliekanti bendrovė per mėnesį Vilniaus gatvėse paženklina apie 20 tūkst. kv. metrų ženklinamo ploto.
Olandų žiede – pokyčiai
Vadinamojo Olandų žiedo situacija yra išskirtinė. „Jau yra parengta Olandų, Antakalnio ir T.Kosciuškos gatvių žiedinės sankryžos eismo organizavimo atnaujinimo schema, t. y. kelio ženklai, važiuojamosios dalies ženklinimas ir kita. Šiuo metu schema derinama su kitomis institucijoms, gavę jų pritarimą pradėsime darbus. Apie konkrečius sprendimus ir atlikimo terminus savivaldybė iš anksto bendruomenę informuos atskiru pranešimu“, – nedetalizuodamas, kokie pokyčiai šioje vietoje laukia vairuotojų, sakė T.Kamaitis.
2014-ųjų balandį paskelbta, kad rengiami dviejų objektų Antakalnyje – Olandų žiedo ir Jono Pauliaus II aikštės šalia Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios – rekonstrukcijos planai.
Tuomet teigta, kad Olandų žiedą, anot VGTU ekspertų, siūloma rekonstruoti į šviesoforais reguliuojamą sankryžą. Atlikus transporto priemonių srautų modeliavimą vakarinio piko metu, nustatyta, kad dabar Olandų žiede transporto priemonės juda vidutiniškai 5,35 km/val. greičiu, o vieno automobilio įvažiavimas ir išvažiavimas iš žiedo užtrunka vidutiniškai 8 minutes.
Tuo tarpu, atlikus rekonstrukciją, skaičiuota, transporto priemonės judės daugiau nei 4,6 karto greičiau – iki 24,8 km/val., o sankryža būtų įveikiama 2,7 karto greičiau – per 2,9 minutės. Tokia pertvarka esą padidins sankryžos pralaidumą – keturšalė šviesoforais reguliuojama sankryža, kurią ir planuota įrengti atlikus žiedo rekonstrukciją, būtų 1,5 karto pralaidesnė už žiedinę reguliuojamą kelio ženklais.
Taip pat buvo planuojama rekonstruoti šalia Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios esančią aikštę, kuri popiežiaus Jono Pauliaus II vizitui į Lietuvą ir Vilnių atminti pavadinta jo vardu. Tačiau pasikeitus Vilniaus vadovybei apie šiuos planus nebebuvo kalbama.
