Bendroves steigia tik pardavimui
„Lietuvoje jau senokai jokia problema įsigyti specialiai pardavimui įkurtą įmonę. Vietinės ir kaimyninių šalių įmonės siūlo ne tik uždarąsias akcines bendroves, bet ir mažąsias bendrijas, registruotas šviežiai ar prieš metus ir daugiau, – sako UAB „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – štai viena estų kompanija savo svetainėje lietuviškas bendroves, turinčias PVM mokėtojo statusą, siūlo po 2400 Eur, arba už tiek, kiek norima, ir už Didžiosios Britanijos, Lenkijos ar Suomijos juridinį subjektą“.
Beje, Latvijos ar Estijos jurisdikcijos įmonės – pigesnės.
Toks įmonių pardavimo verslas Lietuvoje yra visiškai legalus. Vietos verslininkui ar užsienio investuotojui kartais staigiai prireikia naujos įmonės, jau turinčios „stažą“.
Pastebima, kad seniau įregistruotos įmonės labiau „patinka“ viešųjų pirkimų konkursų organizatoriams.
Tikslas – keliauti po Šengeno zoną
Iki 2014 m. bendrovės tuo pačiu adresu dygo kaip grybai po gausaus lietaus – tuo metu tai buvo galimybė tokių įmonių savininkams nesunkiai gauti leidimą gyventi Lietuvoje ir netrukdomai keliauti po visą Šengeno erdvę.
Duomenys rodo, kad daugiausia tokių įmonių pristeigta ekonominės krizės metu. Pikas buvo pasiektas 2014 m., kuomet dienos šviesą išvydo 24 proc. iš verslo daigynuose įregistruotų įmonių.
Vienu adresu – per tūkstantis įmonių
Vienu adresu registruotų 70 ir daugiau įmonių yra ne tik Vilniuje. Įmonės masiškai registruojamos ir Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Panevėžyje. 35 adresais įsteigta beveik 11 tūkstančių įmonių.
Rekordas priklauso adresui: Vilnius, Architektų 56-101. Čia savo gyvavimą pradėjo 1263 verslo subjektai. Dar tūkstantis įmonių yra startavusios Vilniuje, Perkūnkiemio 13-91.
Kaip rodo įmonių, parduodančių įmones ar sutvarkančių laikino gyvenimo Lietuvoje dokumentus, interneto svetainės, dabar dažniausiai pirkėjams siūlomos uždarosios akcinės bendrovės ir mažosios bendrijos. Butuose dominuoja UAB (80 proc.), o mažosios bendrijos (7,5 proc.) pagal populiarumą beveik priartėjo prie individualių įmonių (8 proc.). Tačiau masinio įmonių registravimo adresais rasime įsikūrusias ir 91 asociaciją, 27 paramos ir labdaros fondus ir vieną profesinę sąjungą.
Vadovas – užsienietis, įmonė – tuščia
Didelė dalis tokių įmonių paruoštos pardavimui tiems užsieniečiams, kurie ketina ne verslauti, o siekia leidimo laisvai judėti Europos Sąjungoje.
„Creditreform Lietuva“ tyrimas rodo, kad 57 proc. tokiuose butuose registruotų verslų neturi nė vieno darbuotojo, o įmonių, turinčių 3 ir daugiau dirbančiųjų, priėmus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisas, padaugėjo nuo 7,4 proc. iki 16,6 proc.
Nuo 18,1 iki 26,4 proc. pagausėjo įmonių, įdarbinusių 1-2 darbuotojus. Kad įmonė gali būti parduota ar įkurta užsieniečio, neretai liudija ir Lietuvai nebūdinga vadovo pavardė. Tarp firmų be darbuotojų yra tokie vadovai kaip Majidas Sharifas Dogaras, Muhammadas Qasiris Shahzadas, Abdulas Waheedas ar Osamudiame Gabrie Okhuegbe. Masinio registravimo vietose tokios pavardės mirga dažnai.
Tokių butuose įregistruotų įmonių savininkai dažnai net nenurodo, kokia veikla užsiima. Verslų su nežinoma veikla priskaičiuota 44 proc.
Be to, tarp verslų, registruotų daigynuose, „Sodrai“ įsiskolinusi beveik kas antra įmonė iš trijų, o 13,5 proc. jau turėjo teisminių bylų.
Ką čia veikia normalios įmonės?
Turimi duomenys rodo, kad masinio įmonių registravimo adresais yra įsikūrusios ir normaliai veikiančios įmonės. Net 22 proc. visų tokiose vietose registruotų įmonių yra PVM mokėtojos, 13,6 proc. turi nuosavą ar nuomojamą transportą, 3,3 proc. užsiima gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, 2,6 proc. – konsultacijomis, 2,4 proc. – kelių transporto paslaugomis, 2,1 proc. – maitinimu.
Kai kurios tokiuose butuose registruotos įmonės samdo per pusę šimto ar daugiau darbuotojų. Pavyzdžiui, UAB „Vaitoma“ (75 darbuotojai), UAB „4 win“ (123), UAB „Passenger ground services“ (215).
