Pasak studiją rengusių mokslininkų, jeigu bus nutiesti visi žadami tarptautiniai elektros tiltai – sustiprintas „Es–tlink“ iš Estijos į Suomiją, nutiestas „NordBalt“ iš Lietuvos į Švediją ir „LitPol Link“ iš Lietuvos į Lenkiją ir elektros suvartojimas augs, tokiam kiekiui užtektų energetikos sistemos rezervų, rašo „Verslo žinios“.
Be to, studijos pristatyme rašoma, kad jeigu Lietuva nesusijungia jungtimis su Švedija ir Lenkija, o 2020 metais pastatoma 1,3 tūkst. megavatų atominė jėgainė, vėjo elektrinių ir atominės darbas – nesuderinami.
„Kai visame pasaulyje atsinaujinanti energetika yra prioritetas, pati pažangiausia vystymo sritis, Lietuvos mokslininkai atlieka studiją, prisirišę prie senų, vakarykštės dienos technologijų. Kalbama apie tinklo pralaidumą, rezervines galias ir ieškoma konfliktų su mistifikuota atomine elektrine, kai net neaišku, ar ji bus. Atominė elektrinė net įtraukta kaip dominuojantis elementas į studiją“, – teigė Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys.
S.Pikšrį ir kitus susirinkusius vėjo energetikus papiktino ne skaičiai, o pats faktas, kad nustatomos ribos ir aukščiau jų šokti negalima.
Anot buvusio „Leo LT“ valdybos nario Valdo Bancevičiaus, 2009 metų pabaigoje Lietuvoje vietoje daugiau nei 200 megavatų užsiprašytųjų iš viso buvo įrengta 91 megavatų galios vėjo elektrinių, įpareigojamų projektavimo techninių sąlygų išduota 188 megavatų, neįpareigojamų išankstinių techninių sąlygų – 3,98 tūkst. megavatų.
Pasak V.Bancevičiaus, studija kaip pagalbinė tiriamoji medžiaga bus naudojama toliau ministerijoje priimant skatinimo tvarką ir rengiant Atsinaujinančių energijos šaltinių įstatymą.
