Lietuvos pašte A.Šalc dirba nuo 1986-ųjų. Tačiau atsidavimas ir ilgametė patirtis, pasak jos, niekam nerūpi – spalio 1-ąją moteris bus atleista iš darbo, sumokant 6 mėnesių išeitinę kompensaciją.
Lietuvos paštas užsimojo motorizuoti kaimiškąsias vietoves. A.Šalc vairuotojo pažymėjimo neturi, todėl tapo nereikalinga.
„Labai skaudu, kai senuosius darbuotojus atleidžia ir priima naujus vien dėl to, kad jie moka vairuoti“, – atsiduso pašnekovė.
Labai skaudu, kai senuosius darbuotojus atleidžia ir priima naujus vien dėl to, kad jie moka vairuoti.
Paštininke puse etato ji dirba Švenčionių rajono Adutiškio miestelyje. „Už tą pusę etato aš ir visą miestelį savo žinion paimčiau, bet ne, geriau priimti naują žmogų“, – nuoskaudos neslepia moteris.
Pažįsta ir pasitiki
A.Šalc įsitikinusi, kad jos aptarnaujamoje teritorijoje automobilis net nereikalingas. Bent iki šiol moteris be jo puikiai versdavosi: vasarą klientus pasiekdavo dviračiu, žiemą – pėsčiomis.
„Kam tas motorizavimas mažame miestelyje?“ – nesupranta A.Šalc.
Per ilgus darbo metus ji susipažino su visais gyventojais, žmonės ja pasitiki – paprašo atvežti net vaistų.
„Rugpjūtį man sueis 55 metai. Tai ką, man teises laikyti prieš pensiją?“ – retoriškai klausia moteris. Be to, mokytis vairuoti jai esą niekas ir nesiūlė – pastatė prieš faktą.
Adutiškyje rasti kitą darbą prilygtų stebuklui – Švenčionių rajone nedarbo lygis aukštas, daug kas dirbti važiuoja į Pabradę.
Nuoskaudą galima suprasti
Lietuvos pašto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Svajūnas Andriulis aiškino, kad Lietuvos pašto sprendimas motorizuoti kaimiškąsias vietoves turi dvi puses – teigiamą ir neigiamą.
-
Lietuvos pašto darbuotojos skundžiasi: siuntinį įteikti per 62 sekundes, parduoti prekių už 50 EUR
-
Tik sėkmė? Lietuvos pašto reklamos konkursus 5 metus laimi ta pati bendrovė
-
Lietuvos paštas šiemet uždirbo 987 tūkst. eurų pelno, pajamas padidino 18 proc.
-
Muitinės detektyvai 1. Absurdiškos kliūtys atsiimant siuntas
„Prenumeratorių skaičius tolydžio traukiasi, laiškų mažėja, todėl paštininkai motorizuojami, kad galėtų aprėpti platesnę teritoriją, turėtų didesnį darbo krūvį ir daugiau uždirbtų. Mums nesmagu, kai darbuotojas dirba puse etato. Tai reiškia, kad jis pradirba dešimt metų, o pensija skaičiuojama tik už penkerius. Todėl siekiame, kad kuo daugiau žmonių dirbtų visu etatu“, – kalbėjo S.Andriulis.
Jo teigimu, įmonės vykdoma motorizavimo strategija gali paliesti trečdalį darbuotojų.
„Administracijai siūlome prie motorizavimo pereiti palaipsniui, pavyzdžiui, darbuotojui išėjus į pensiją ir priimant naują, kad procesas būtų lengvesnis. Žinoma, kad reikia atsižvelgti į darbo stažą. Natūralu, kad 25 metus išdirbęs žmogus jaučia nuoskaudą – galima suprasti“, – svarstė S.Andriulis.
Tačiau profsąjungos pirmininkas pabrėžė, kad labai daug priklauso ir nuo darbuotojo asmeninės iniciatyvos ir pastangų prisitaikyti prie kintančių darbo sąlygų.
„Šiaulių regione dirbusi laiškininkė prašė laiko vairuotojo pažymėjimui įgyti, suderinome terminus, motorizavimas buvo atidėtas pusmečiui ir darbuotoja išsaugojo darbą“, – pasakojo S.Andriulis, tačiau neslėpė, kad šis pavyzdys labiau išimtis nei taisyklė, mat oficialaus susitarimo siųsti darbuotojus į kursus ar net apmokėti dalį jų išlaidų nėra. Kiekvienas prašymas vertinamas individualiai.
Atsisveikina, nes siekia efektyvumo
Lietuvos pašto atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė tikino negalinti įvardyti darbuotojų, su kuriais bus atsisveikinta, skaičiaus: „Laiškininkų motorizavimas nevyksta centralizuotai, nuolat peržiūrime teritorijas ir sprendžiame, kaip efektyviau teikti paslaugas.“
Ji pasakojo, kad Lietuvos pašte teritorijas aptarnauja tiek motorizuoti, tiek pėstieji laiškininkai. Pastarieji dažniau aptarnauja miesto teritorijas, o kaimiškose teritorijose, kur dideli atstumai tarp gyvenviečių, o jos – retai apgyvendintos, laiškininkai teritoriją apvažiuoja automobiliais.
Laiškininkų motorizavimas nevyksta centralizuotai, nuolat peržiūrime teritorijas ir sprendžiame, kaip efektyviau teikti paslaugas.
„Pastaruoju metu mažėja pristatomos korespondencijos ir prenumeratos kiekis, todėl Lietuvos paštas nuolat vertina, kaip efektyviau ir greičiau aptarnauti savo teritorijas. Motorizuoti laiškininkai gali greičiau apvažiuoti didelę teritoriją, todėl gyventojams greičiau pristatoma prenumerata, siuntos. Pėstieji laiškininkai, kurie aptarnauja kaimiškas teritorijas, didžiąją laiko dalį turi eiti ilgą kelią nuo vienos gyvenvietės iki kitos, o tai nėra efektyvu“, – aiškino A.Jonušaitė.
Apie darbo pasikeitimus kiekvienu atveju darbuotojai informuojami iš anksto, įstatymu numatyta tvarka.
„Jei reikalingas motorizuotas laiškininkas, visada pirmiausia renkamasi iš jau esamų darbuotojų, kurie galėtų teritorijas aptarnauti automobiliais. Atleidžiant darbuotojus iš darbo, įstatymų numatyta tvarka taip pat išmokamos ir kompensacijos“, – pabrėžė Lietuvos pašto atstovė.
