Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 11 19, 09:46

A.Armonaitė apie naująją inovacijų reformą: norime apsišluoti kiemą

Inovacijų reforma, kuria bus sujungtos kelios šalies verslo ir inovacijų organizacijos, per penkerius metus turėtų sukurti apie 2 mlrd. eurų BVP, penktadienį žurnalistams kalbėjo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai. Naujoji agentūra skirs ypatingą dėmesį ir toms sritims, į kurias dedamos viltys dėl didesnio šalies proveržio, – viešojo sektoriaus inovacijoms (angl. govtech), taip pat kosmoso technologijoms bei žaliosioms technologijoms.
Interviu su A. Armonaite: apie karantiną, migrantų krizę ir partijos siekius
Interviu su A. Armonaite: apie karantiną, migrantų krizę ir partijos siekius / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) Lietuvai yra ne kartą rekomendavusi sutelkti šalies verslo ir inovacijų agentūras į vieną, sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Ji taip pat pridūrė, kad šios pertvarkos pagrindai padėti dar ankstesnės Vyriausybės.

Planuojamos pertvarkos metu į vieną agentūrą bus konsoliduotos visos su inovacinės veiklos ir verslo skatinimu susijusios valstybės funkcijos, kurias šiuo metu vykdo trys atskiros įstaigos – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), „Versli Lietuva“ ir Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA). Agentūrų ir veiklų sujungimą planuojama atlikti kitų metų pirmoje pusėje.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ekonomikos ir inovacijų ministerija
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ekonomikos ir inovacijų ministerija

Reforma siekiama padidinti aukštos pridėtinės vertės produktų dalį, viršyti ES įmonių produktyvumo vidurkį ir patrigubinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) investicijas.

„Ekosistema yra gana komplikuota, turime dvi ministerijas ir daugybę agentūrų. Norime šitą kiemą apsišluoti ir resursus, žinias, kurias turi agentūros, konsoliduoti į vieną“, – sakė ministrė.

Užsienio investicijų pritraukimo kryptimi dirbanti „Investuok Lietuvoje“ į šią reformą nepateks. A.Armonaitė tokį sprendimą motyvavo tuo, kad agentūra yra stipri savaime. Į reformos akiratį nepateko ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“).

Planuojama, kad Inovacijų agentūros veikloje taip pat turėtų atsispindėti tiek eksporto, tiek verslumo dalis. Inovacijų finansavimas ir konsultavimas turėtų būti sustiprintas.

Vis dėlto iš verslo pusės nerimaujama, kad tokiu atveju tradicinis verslas atsidurs inovacijų šešėlyje. A.Armonaitė tai neigia – jos teigimu, eksporto reikšmė šalies ekonomikai yra didžiulė, todėl tokios baimės yra be pagrindo, be to, eksporto plėtrai bus skirta ir naujų priemonių. „Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra susiplanavusi biudžetą komercijos atašė tinklui. Steigiame atstovybę Niujorke ir Vokietijoje – tose rinkose, kur Lietuva kol kas yra įkišusi vieną kojos pirštą“, – sakė ji.

Pixabay.com nuotr./Eksportas
Pixabay.com nuotr./Eksportas

Vienas svarbiausių naujosios agentūros akcentų – Proveržio sričių departamentas. Jis kuruos tas sritis, kuriose galima pasiekti didžiausią pažangą ir gauti daugiausiai ekonominės naudos. Vienos naujesnių sričių, kurios paklius po naujojo departamento priežiūra – viešojo sektoriaus inovacijos (angl. govtech), taip pat kosmoso technologijos bei žaliosios technologijos (angl. greentech).

Pranešama, kad Inovacijų agentūra turės naujus vadovus, kurių šiuo metu intensyviai ieškoma. „Nuo vadovybės nemažai priklausys, kaip iššūkiai bus išspręsti. Nei vienos [dabartinės] agentūros vadovui nėra privilegijuota ta vieta“, – sakė ministrė.

Agentūrose dirbantys darbuotojai jau dabar teiraujasi, ar jų naujoje organizacijoje prireiks. A.Armonaitė pažadėjo, kad esamų darbuotojų poreikis ir jų kompetencijos bus įvertintos per ateinančias kelias savaites, iki oficialaus agentūrų sujungimo. Šiuo metu trijose įstaigose dirba apie 450 žmonių.

Pasak ministerijos atstovų, inovacinės veiklos skatinimo funkcijų konsolidavimas vienoje agentūroje padės sukurti efektyvų verslo aptarnavimą pagal „vieno langelio“ modelį. Bus sukurta nuosekli, sisteminga ir aiški pagalbos verslui sistema, kurios dėka įmonės galės gauti visas joms reikalingas paslaugas – nuo konsultacijų iki paramos naujų inovatyvių produktų kūrimui – vienoje vietoje. Agentūrų jungimas mažins jų administracines išlaidas.

Planuojama, kad valstybė 2022 m. agentūrą finansuos 4,4 mln. eurų. Tiesa, šalies biudžetas dar nepatvirtintas, todėl ši suma gali keistis. Dar 7,9 mln. eurų bus gauta kaip techninė parama, apie 0,5 mln. eurų ateis iš ES fondų. Plano „Naujos kartos Lietuva“ veikloms kitais metais bus skirta 17,1 mln. eurų. Iš to paties šaltinio bus finansuojamas ir agentūros įsteigimas – bus sulaukta 4,5 mln. eurų. Norvegijos finansinis mechanizmas pridės dar 5,4 mln. eurų.

Tikimasi, kad dėl šiuo metu persidengiančių trijų įstaigų išlaidų apkarpymo, pirmaisiais naujos agentūros darbo metais bus galima sutaupyti 2 mln. eurų.

Tikimasi, kad patobulinus teisinę bazę ir pertvarkius verslui padedančias valstybės įstaigas Lietuva pradės kurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą, užtikrins efektyvią inovacijų plėtrą ir sudarys sąlygas mūsų šalies įmonių proveržiui tarptautiniu mastu.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką