Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 5d. 14:00 , Atnaujinta: 2021 sausio 5d. 16:41

A.Armonaitė kreipiasi į VMVT dėl „Sviestas sviestuotas“ prekės ženklo, tarnyba teigia – išimčių nėra

„Sviestas sviestuotas“ riešutų sviestas
Organizatorių archyvo nuotr. / „Sviestas sviestuotas“ riešutų sviestas

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) dėl „Sviestas sviestuotas“ prekės ženklo ir prašo užtikrinti reguliacinės aplinkos aiškumą ir pasiūlyti tam būtinus teisės aktų pakeitimus, papildyti informaciją verslui tarnybos interneto svetainėje, atnaujinti kontrolinį klausimyną. Ministerija kreipėsi į VMVT po to, kai ši įpareigojo mažosios bendrijos „Sviestas sviestuotas“ įkūrėjas pakeisti vartotojams jau pažįstamą prekės ženklą. VMVT nuomone, šis prekės ženklas neatitinka teisinio reglamentavimo ir Europos Teisingumo teismo sprendimo nuostatų ir klaidina vartotojus.

Klausimas dėl prekės ženklo „Sviestas sviestuotas“ bus nagrinėjamas ir Seime – trečiadienį problemą aptars Kaimo reikalų komitetas.

Anot VMVT, nors „Sviestas sviestuotas“ gaminiai nėra vadinami „sviestu“ ir gaminio pavadinimas neprieštarauja teisės aktams, „tačiau maisto produkto ženklinimo informacija yra laikoma ne tik pavadinimas, bet visa ant maisto produkto pakuotės ar etiketėje teikiama informacija – tai su maisto produktu susiję žodžiai, duomenys, prekės ženklai, registruotas prekės pavadinimas, vaizduojamoji medžiaga arba simbolis ir pan.“

Ekonomikos ir inovacijų ministerija, reaguodama į šį VMVT sprendimą, kreipėsi į tarnybą ir teikia savo pasiūlymus dėl VMVT vykdomos verslo priežiūros veiklos tobulinimo.

„Perteklinė reguliacinė našta riboja šalies įmonių veiklą, mažina prekių ir paslaugų konkurencingumą. Už verslo priežiūrą atsakingos institucijos privalo dėti visas pastangas, kad ūkio subjektams keliami reikalavimai (tarp jų ir prekės ženklų naudojimo) būtų motyvuoti, aiškūs, logiški, nuoseklūs ir nedviprasmiški. Todėl, atsižvelgdami į toliau išdėstytus faktus, prašome VMVT užtikrinti reguliacinės aplinkos aiškumą ir pasiūlyti tam būtinus teisės aktų pakeitimus“, – rašoma Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kreipimesi.

Taip pat ministerija prašo imtis skubių priemonių, siekiant pagerinti ūkio subjektų veiklos priežiūrą, papildyti VMVT interneto svetainę informacija apie augalinės kilmės maisto produktų prekių ženklams taikomus teisės aktų reikalavimus.

Prekės ženklą „Sviestas sviestuotas“ 2014 metais sukūrė Milda Beržanskaitė ir Dovilė Stonė.

Po VMVT sprendimo „Sviestas sviestuotas“ tvirtino, kad prekės ženklui iškilo reali grėsmė.

VMVT: Lietuvai išimtis, kuri galioja kai kuriose kitose šalyse, nėra taikoma

VMVT atsiųstame pranešime teigiama, kad sprendimas dėl prekės ženklo „Sviestas sviestuotas“ priimtas remiantis Europos teisingumo teismo (ETT) byla, kurioje konstatuota, kad pavadinimas „pienas“ iš principo negali būti teisėtai vartojamas apibūdinant grynai augalinį produktą. „Pienas, kaip jis suprantamas pagal pieno apibrėžtis nustatančio specialiojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatas, yra gyvūninės kilmės produktas, t. y. „pienas“ reiškia tik per vieną ar kelis melžimus išskirtą normalų pieno liaukų sekretą <...>.“, – rašoma VMVT pranešime.

„ETT byloje taip pat pažymima, kad pavadinimas „pienas“ ir pavadinimai, kurie reiškia tik pieno produktus, gali būti teisėtai naudojami apibūdinant grynai augalinį produktą, tik išimtiniais atvejais, t. y. jeigu produktas būtų įtrauktas į specialų EK sprendimu patvirtintą išimčių sąrašą.

Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė į šį išimčių sąrašą yra įtraukusi per 20 produktų, t. y. gali teisėtai vartoti su žemės riešutų kremais susijusius terminus „nut butters“, kaip antai „peanut butter“, kaimynė Lenkija – vieną produktą (įtrauktas su obuolių sūriu susijęs terminas – „ser jabłeczny“).

Lietuva įstojimo į ES laikotarpiu minėtų terminų (pvz., žemės riešutų sviestas) į išimčių sąrašą nebuvo pasiūliusi įtraukti, todėl Lietuvai išimtis, kuri galioja kai kuriose kitose šalyse, nėra taikoma, tačiau VMVT ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija deda visas pastangas, kad minėtas išimčių sąrašas būtų papildytas ir Lietuvai aktualiais terminais, kaip antai „obuolių sūris“, „slyvų sūris“, „aguonų pienas“, „žemės riešutų sviestas“ ir „kokosų pienas“, – rašoma pranešime.

VMVT pabrėžė, kad minėtame reglamente nustatytos sąlygos prekybai ir gamybai pieno produktais saugo pieno sektoriaus gamintojų ir ūkininkų interesus, yra svarbios nustatant konkurencines sąlygas rinkoje ir saugo vartotojus nuo klaidinimo.

Vienas iš ETT argumentų, priimant tokį sprendimą, buvo tai, kad pieno produktai yra unikalūs savo sudėtimi ir maistine verte, o vartotojas, pavyzdžiui, pirkdamas vegetarišką varškę iš sojų, tofu produktus, gali tikėtis gauti tas pačias maisto medžiagas, kaip ir vartodamas įprastą varškę iš pieno.

„Paukščių pienas“ saldainių sudėtyje yra ir pieno, ir sviesto, t. y. gyvulinės kilmės pieno produktų, todėl užrašo „Paukščių pienas“ naudojimas nepažeidžia ES teisės kriterijų ir ETT sprendimo nuostatų.

Todėl, ETT ir Europos pieno asociacijos nuomone, vartotojai gali būti suklaidinti dėl tikrosios produkto kilmės. Analogiškai sviestu Lietuvoje ir kitose ES šalyse galima vadinti tik tą produktą, kurio riebumas siekia 82 proc., visi kiti – tepūs riebalų mišiniai. Kalbant apie, pavyzdžiui, saldainius, ant kurių vartojamas užrašas „Paukščių pienas“, akcentuojami kiti aspektai – šių saldainių sudėtyje yra ir pieno, ir sviesto, t. y. gyvulinės kilmės pieno produktų, todėl užrašo „Paukščių pienas“ naudojimas nepažeidžia ES teisės kriterijų ir ETT sprendimo nuostatų.

Svarbu paminėti, kad minimas ETT sprendimas yra susijęs tik su pieno produktais, todėl jis negalioja mėsos ar žuvies produktų pavadinimų atžvilgiu. Plačiau pateikiama prisegtame pranešime.

Komentarai: 9

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką