„Koncerno rezultatus labiausiai lėmė didžiausia grupės bendrovė „Achema“, kuri praėjusiais metais patyrė nuostolį dėl nepalankių kainų žirklių ir didelių jai taikomų papildomų mokesčių. Nors tai turėjo įtakos kitų koncerno bendrovių veiklai, dauguma jų pasiekė panašius ar geresnius nei 2017 metais veiklos rezultatus", – pranešime sakė grupės vadovas Mindaugas Deksnys.
Anot jo, pajamų augimui didžiausios įtakos turėjo dujų gamybos ir prekybos bei atsinaujinančiosios energetikos įmonių veikla.
Grynojo 2018 metų pelno ar nuostolio grupė neskelbia. Jis paaiškės, pateikus ataskaitas Registrų centrui.
Pernai į gamybos plėtrą, technologijas, naujų produktų kūrimą ir verslų įsigijimą „Achemos grupė“ investavo 69 mln. eurų.
Koncernas 2018 metais įsigijo 60 megavatų (MW) instaliuotos galios vėjo parkus Čekijoje ir Kroatijoje. Kartu su antrinių bendrovių „Renerga“ ir „Renerga-1“ valdomais vėjo parkais grupė pagamino 278 tūkst. megavatvalandžių (MWh) žaliosios energijos.
„Achemos grupėje“ dirba daugiau nei 4,8 tūkst. darbuotojų. Jos darbo užmokesčio fondas siekė 91 mln. eurų, o vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių – 1,25 tūkst. eurų.
„Achemos grupė" valdo daugiau nei 50 Lietuvoje ir užsienyje dirbančių įmonių, tarp kurių – „Achema", „Klasco", trąšų prekybos ir agroverslo bendrovė „Agrochema", dujų gamybos ir prekybos bendrovės, žiniasklaidos priemonės ir viešbučiai, vėjo jėgainių parkai Lietuvoje, Čekijoje ir Kroatijoje.
Didžiausios grupės akcininkės yra Lyda Lubienė ir Viktorija Lubytė (2017 metų gruodį valdė 54,07 proc. akcijų), be to, akcijų turi Jūratė Žadeikienė (11,625 proc.), Jonas Sirvydis ir Marija Kaminskienė (po 7 proc.), Arūnas Laurinaitis (4,75 proc.), Romualdas ir Adomas Žadeikos, Rimantas Rėklaitis, Armantas Gintautas, Algirdas Ivanauskas, Juozas Virmantas Jurgaitis, Tautvydas Misiūnas, Eduardas Plauška ir Česlovas Skiedra.