Europos Parlamentas pritarė naujoms taisyklėms, kurios valstybes privers labiau atverti duomenis apie kompanijų akcininkus. „Transparency International“ jau pasveikino šį žingsnį, tačiau Lietuvoje politikai dar niekaip nesutaria, kam ir kada būtų galima atverti duomenis apie kompanijų akcininkus.
Seimas šią vasarą priėmė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymą, kuris nustatė pareigą juridiniams asmenims nuo 2019 metų teikti informaciją apie naudos gavėjus (fizinius asmenis) į Registrų centro informacinę sistemą. Tačiau ar tai ką keis?
„Poįstatyminių aktų kol kas nėra, todėl kol kas nėra aišku, kaip tiksliai tai vyks. FNTT žadėjo konsultuoti šiais klausimais“, – teigė Registrų centro atstovė Kristina Petrošienė.
Įmonių ir jų akcininkų duomenis tvarkantis Registrų centras teigia iš esmės nemato jokių techninių kliūčių šių duomenų paviešinimui. „Jau dabar Juridinių asmenų registro duomenys yra vieši. Tuo tarpu dėl atskleidžiamų akcininkų ir galutinių naudos gavėjų duomenų apimties turi aiškiai susitarti politikai ir asmens duomenų sergėtojai. Beje, Vokietija, kurios pavyzdžiu Lietuvoje pasirinkta vykdyti itin griežtą asmens duomenų apsaugos politiką, taip patiria sunkumų su analogiškų duomenų surinkimu ir viešumu“, – sakė K.Petrošienė.
Pasak jos, apie tokių duomenų visišką ar dalinį atvėrimą visuomenei kol kas vyksta diskusijos. „Ne Registrų centras nuspręs, kam ir ar bus atverti duomenys apie akcininkus ir galutinius naudos gavėjus“, – sakė ji.
Tiesa, kol kas neaišku, kas yra tie naudos gavėjai, nes bendrovės akcininkai nebūtinai jais gali būti. Jei valstybė nuspręs visiškai atverti duomenis apie akcininkus visuomenei, Registrų centras tai ir padarys, sakė K.Petrošienė.
Kaip teigė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, Lietuva turės perkelti ES direktyvos pakeitimus į nacionalinę teisę. „Mano galva, mums siunčiama žinutė yra be galo aiški. Nusprendęs, kad ES valstybės privalės viešinti tikruosius bendrovių savininkus, Europos Parlamentas leidžia suprasti, kad skaidrumo standartas pasikeitė, o gera mada – atverti duomenis, kam priklauso įmonės“, – teigė jis.
S.Muravjovo manymu, tai yra didelis žingsnis skaidrumo link. „Nusiminčiau, jei Vyriausybė ir valdančioji dauguma nepasinaudotų šiuo Parlamento sprendimu ir neperžiūrėtų Registrų centro veikimo būdo“, – teigė jis.
