Teisininkė Asta Macijauskienė aiškino, kad Lietuvoje galioja labai aiški taisyklė – asmens kodas yra unikalus ir iš esmės nekeičiamas.
„Bendra taisyklė yra ta, kad asmeniui suteiktas asmens kodas yra unikalus ir nekeičiamas. Įstatymas labai aiškiai reguliuoja jo sudarymo logiką: asmens kodo skaičiai atspindi lytį, gimimo datą, gimusiųjų tą pačią dieną įrašymo į Gyventojų registrą eilės numerį ir vienas papildomas kontrolinis skaičius“, – 15min sakė ekspertė.
Pasak jos, išimtys taikomos tik labai retais atvejais: „Yra tam tikrų itin išimtinių priežasčių, kada asmens kodas gali būti pakeistas, pavyzdžiui techninė klaida, neteisingi duomenys (pvz. dėl lyties), tačiau tai būna labai reti atvejai“.
Anot teisininkės, vien tai, kad žmogaus duomenys galėjo patekti tretiesiems asmenims, savaime nesudaro pagrindo keisti asmens kodą.
„Įstatymas nenumato galimybės keisti asmens kodą vien dėl to, kad asmuo yra susirūpinęs savo privatumu dėl duomenų nutekėjimo“, – pabrėžė ji.
A.Macijauskienė taip pat atkreipia dėmesį, kad šiandien vien asmens kodo dažniausiai nepakanka žmogui identifikuoti ar finansinėms operacijoms atlikti.
„Nors anksčiau asmens kodas turėjo didesnę reikšmę asmens identifikavimui, šiuolaikinėmis technologinėmis sąlygomis vien asmens kodu paprastai nebėra pasikliaujama – asmens tapatybė tikrinama taikant papildomas identifikavimo ir autentifikavimo priemones“, – sakė ji.
Buvo „nusiurbti“ Registrų centro duomenys
Penktadienį Lietuvoje kilo skandalas dėl galimo duomenų nutekėjimo iš Registrų centro valdomų registrų sistemų. Generalinė prokuratūra pranešė, kad galėjo būti neteisėtai nukopijuota daugiau nei 600 tūkst. registrų įrašų.
Dėl incidento pradėtas ikiteisminis tyrimas, o Registrų centro vadovas Adrijus Jusas atsistatydino. Tiesa, Registrų centras duomenų nutekėjimą pastebėjo dar balandžio pradžioje, bet teigia, kad dėl ikiteisminio tyrimo negalėjo informuoti visuomenės.
Įtariama, kad tretieji asmenys pasinaudojo Migracijos departamento darbuotojų prisijungimo duomenimis ir neteisėtai gavo registro išrašus.
Registrų centras teigia, kad nutekinta informacija buvo susijusi su Nekilnojamojo turto registro išrašuose esančiais duomenimis, tačiau nebuvo atskleisti gyventojų kontaktiniai duomenys, banko sąskaitų numeriai ar dokumentų kopijos.
Nepaisant to, ekspertai ir institucijos perspėja, kad tokie duomenys gali būti panaudoti sukčiavimo schemoms. Gyventojai raginami itin atsargiai vertinti skambučius, elektroninius laiškus ar žinutes, kuriose gali būti minima jų turima nuosavybė ar kiti asmeniniai duomenys.
Ar nutekėjo jūsų duomenys, galite pasitikrinti Registrų centro savitarnoje.
