Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių, 2017 m. sudarė 14,2 proc. ir, palyginti su 2016 m., padidėjo 0,8 procentinio punkto, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2017 m. buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 38,1 proc., informacijos ir ryšių – 28,2, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 28 proc. Transporto ir saugojimo įmonėse moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis viršijo vyrų, todėl atotrūkis buvo neigiamas ir sudarė –8,2 proc.
Darbo užmokesčio atotrūkiui įtakos turėjo ne teisinio, o socialinio ir ekonominio pobūdžio veiksniai – vyrų ir moterų skaičiaus pasiskirstymas pagal ekonomines veiklos rūšis, jų profesija, išsilavinimas, amžius, darbo stažas ir kitos priežastys. Vyrai dirbo didesnį darbo užmokestį gaunančiose ekonominės veiklos rūšių įmonėse, geriau apmokamų profesijų darbą ir pan.
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo įmonių ir įstaigų, 2017 m. sudarė 15,2 proc. (viešajame sektoriuje – 14,2 proc., privačiajame – 15,7 proc.) ir, palyginti su 2016 m., padidėjo 0,8 procentinio punkto (viešajame sektoriuje padidėjo 0,5, o privačiajame sumažėjo 1,9 procentinio punkto).
Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo įmonių ir įstaigų, 2017 m. buvo 35–44 metų amžiaus darbuotojų (20,6 proc.) grupėje, o mažiausias – jaunesnių nei 25 metų darbuotojų (12,5 proc.) amžiaus grupėje.
