Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Biologiškai skaidžių atliekų sąvartynuose turi mažėti

Šiuo metu Lietuvoje veikia 21 kompostavimo aikštelė. Viena jų įsikūrusi Takniškiuose, Alytaus rajone
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro nuotr. / Šiuo metu Lietuvoje veikia 21 kompostavimo aikštelė. Viena jų įsikūrusi Takniškiuose, Alytaus rajone
Šaltinis: 15min
0
A A

Nors lietuviai rūšiuoja atliekas noriai, tačiau dauguma vis dar nėra tinkamai informuoti, kaip tai teisingai daryti. Siekiant gero rezultato, svarbu ne tik žmonėms suteikti pakankamai informacijos ir visas reikalingas priemones, tačiau skatinti bendruomeniškumo jausmą ir bendro tikslo siekimą. Motyvuoti gali tiesiog žinojimas, kad elgiesi teisingai, taip pat, pavyzdžiui, už išrūšiuotas atliekas sumažėjusi sąskaita, o kai kuriuos turbūt motyvuotų – piniginė bauda. Tinkamai tvarkant atliekas, svarbu nepamiršti ir vienos seniausių atliekų rūšių – biologiškai skaidžių atliekų.

Biologiškai skaidžios atliekos – tai maisto ruošimo likučiai: vaisiai, daržovės, mėsa, žuvis, o taip pat ir žaliosios atliekos: nupjauta žolė, šakos, medžių lapai. Kad visos biologiškai skaidžios atliekos būtų tinkamai tvarkomos ir nepatektų į sąvartynus, būtina imtis tam tikrų priemonių. Juk atliekoms patekus į sąvartynus ir pradėjus irti, jei irimo procese nedalyvauja deguonis, išsiskiria metano, kitų dujų ir lakiųjų organinių junginių, kurie turi įtakos klimato atšilimui ir aplinkai.

Atliekų mažės palaipsniui

Anot Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorės Vilmos Karosienės, vienam žmogui per metus tenka apie 400 kilogramų atliekų. „Iš visų per metus vienam žmogui tenkančių atliekų apie pusė yra biologiškai skaidžios. Tenka pastebėti, kad per pastarąjį dešimtmetį, atliekų skaičius, tenkantis vienam žmogui, gerokai išaugo. Didžiausią įtaką tam turi pramonės plėtra – daugėja pakuočių, dauguma jų yra labai trumpaamžės, vienkartinės, pavyzdžiui, pirkėjų patogumui pramoniniu būdu supakuojami keli dešros gabaliukai, kelios duonos riekės ir panašiai. Visos šios pakuotės tikrąja to žodžio prasme augina atliekų kiekius. Kalbant apie biologiškai skaidžias atliekas, jų, lyginant su kitomis Vakarų valstybėmis, pas mus nėra ypač daug. Tai susiję su gyvenimo lygiu šalyje. Lietuviai pagarbiai elgiasi su maistu: dažniau perka tiek, kiek suvartoja, mažiau išmeta. Tuo tarpu Vakaruose situacija – kitokia“, – pasakoja V. Karosienė.

Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane numatyta, kad nuo 2013 metais biologiškai skaidžių atliekų į sąvartynus pateks beveik dvigubai mažiau, nei patekdavo 2000 metais, o iki 2020 metų sumažės dar labiau – iki 180 tūkstančių tonų. Pagrindinis siekis yra tas, kad šių atliekų sąvartynuose ateityje iš viso nebeliktų.

Pažanga

Paklausta, kokiais būdais yra mažinamas biologiškai skaidžių atliekų kiekis sąvartynuose, V. Karosienė pabrėžia, kad tikslo siekti reikėtų drauge: „Siekiant sumažinti biologiškai skaidžių atliekų kiekį, kuris patenka į sąvartyną, savivaldybės skatinamos jungtis, veikti regioniniu principu. Kodėl? Nes neekologiška, neekonomiška ir netgi nelogiška kiekvienoje savivaldybėje įrengti sąvartyną ar plėtoti atliekų tvarkymo infrastruktūrą, įrengiant vienokias ar kitokias technologijas”.

Siekiant rezultatų, nuveikta nemažai: nuo 2000 metų uždaryti visi aplinkosauginių reikalavimų neatitikę sąvartynai, pastatyta 11 naujų, įrengiamos didelių gabaritų atliekų surinkimo bei kompostavimo aikštelės. Lietuvoje veikia net 62 stambiagabaritės ir 21 kompostavimo aikštelė, tačiau teigiama, kad jų vis dar yra per mažai. 

Atliekos tvarkomos mechaniniu biologiniu būdu

Mechaninis biologinis atliekų apdorojimas, kurį pasirinko Lietuva, – tai patogus ir veiksmingas atliekų tvarkymo būdas. Ši sistema gali būti įrengiama ir sąvartynuose, ir kitose vietose. Į ją po pirminio rūšiavimo patekusias atliekas dar kartą išrūšiuoja aukštosios technologijos, kai viena iš linijų atskiria biologiškai skaidžias atliekas. Tokie antrinio atliekų rūšiavimo įrenginiai turėtų atsirasti devyniuose Regioniniuose atliekų tvarkymo centruose. Projektams įgyvendinti numatyti pinigai iš Sanglaudos fondo. Projektai vykdomi pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“. 

Aplinkos ministerija www.am.lt ir ES struktūrinė parama www.esparama.lt.

ES logo
 

 

 

 

 

Pavadinimas
 

 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką