Antradienį naujasis telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ vadovas Fredas Hrenchukas pranešė, jog jo vadovaujama kompanija meta iššūkį kitoms Lietuvos rinkoje veikiančioms telekomunikacijų bendrovėms. F.Hrenchukas akcentavo, kad „Bitė“ iš esmės pakeis šią rinką ir iškels didelių uždavinių konkurentams ir sau.
Savo pranešimą pradėjęs pajuokavimu, jog nemėgsta būti fotografuojamas ir kiekvienam tą darančiam žurnalistui įteiks po 20 Lt, kad tik liautųsi, vėliau vadovas perėjo prie naujos įmonės strategijos dėstymo. F.Hrenchukas sakė, jog tęs savo pirmtako pradėtą darbą – būti lyderiu klientų aptarnavimo kokybės srityje. „Būti geriausiems aptarnavimo srityje yra tas dalykas, dėl kurio aš esu neįtėkėtinai ugningas. Tai viena iš tų sričių, kurioje mes labai stengiamės. Tai mūsų pirmasis prioritetas“.
Kuo mažiau įsipareigojimų
F.Hrenchukas pareiškė, jog naujoji „Bitė Lietuva“ strategija turėtų pakeisti visą telekomunikacijų rinką mūsų šalyje. Anot jo, po „Bitės“ pasikeitimų, kiti konkurentai turėtų atsisakyti įvairių skirtingų mokėjimo planų.
„Mūsų komanda stengsis rinkoje pakeisti tuos dalykus, kurie, mūsų manymu, yra neteisingi. Pirmiausia, manau, jog Lietuvoje yra gerokai per daug įvairių mokėjimo planų. Vakar jų suskaičiavome 30. Klientai nebežino kurį rinktis, todėl paprasčiausiai lieka kur yra“, – tikino F.Hrenchukas.
"Bitės" vadovas taip pat pastebėjo, jog dauguma operatorių ir klientų sudaromų kontraktų yra labai painūs ir pilni paslėptų mokesčių. Jo siekiamybė yra sumažinti mokėjimo planų skaičių ir juos supaprastinti, nes mokėjimo planai klientus suvaržo, neleidžia rinktis pigesnių alternatyvų. „O jeigu nusprendi planą nutraukti, taikomi įvairūs mokesčiai. Tai nėra draugiška ir mes taikysime spaudimą kitiems rinkos dalyviams tai pakeisti“, – sakė jis.
F.Hrenchukas davė garbės žodį, jog paliekant „Bitę“ nebus taikoma 10 Lt bauda ir nebus jokių kitų paslėptų sąlygų ar mokesčių.
Taip pat F.Hrenchukas pristatė ir naująjį „Bitės“ planą – „Laisvė“, kuris startuoja antradienį. Jo pagrindas – neriboti pokalbiai ir SMS už 22 litus per mėnesį ir daugiau jokių sąlygų.
Jis pastebi, kad neriboti mokėjimo planai yra pasaulinė tendencija. „Daug šalių visame pasaulyje jau turi tokius mokėjimo planus. Kai tokią paslaugą pristatėme kaimyninėje Latvijoje, vartotojų elgesys pasikeitė“, – tvirtina F.Hrenchukas. Jis davė garbės žodį, jog paliekant „Bitę“ nebus taikoma 10 Lt bauda ir nebus jokių kitų paslėptų sąlygų ar mokesčių.
Kaip pavyzdį pateikęs Rusijos rinką, įmonės vadovas sakė, jog panašūs planai turėtų atsirasti ir konkurentų pasiūlymų sąrašuose. Jis visiškai įsitikinęs plano sėkme, nes atliktos apklausos pagal ką klientai renkasi planą atskleidė, jog pagrindinis kriterijus – paprastumas ir aiškumas.
Interneto reikia tik trečdaliui
Paklaustas, ar klientams siūlomuose planuose atsiras kažkiek mobiliojo interneto duomenų, F.Hrenchukas sakė, jog šiuo metu 70 proc. klientų teigia, jog internetas mobiliajame telefone jiems nėra būtinas, todėl tie, kam jo labai reikės, galės rinktis jį pirkti už papildomą mokestį.
F.Hrenchukas vadovauti „Bitei“ sugrįžo po kelerių metų, pakeitęs Chrisą Robbinsą, kuris kiek netikėtai pranešė paliekąs šią įmonę, nors sėkmingai jai vadovavo nuo 2008 m.
Konkurentai nesijaudina
15min.lt pasidomėjo, kaip „Bitės“ pasiūlymus klientams ir ambicijas vertina konkurentai.
„Tele2“ atstovas ryšiams su visuomene Andrius Baranauskas teigė, jog „Tele2“ strategija neturėtų keistis. „Tele2“ buvo, yra ir bus kainos lyderis Lietuvos rinkoje“, – sakė jis.
Tuo tarpu „Omnitel“ spaudos atstovė Daiva Selickaitė informavo, jog apie visas naujoves, jei jų atsiras, pirmieji sužinos tinklo klientai, ir plačiau konkurentų veiksmų nekomentavo.
Laikas, praleistas kalbant mobiliuoju telefonu, kartu su estais ir danais, Lietuvoje yra vienas mažiausių Europoje – 1,6–1,7 tūkst. minučių per metus vienam abonentui.
Lietuviai telefonu naudojasi mažiau
Kaip skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), 2012 m. lietuvių išsiunčiamų SMS žinučių kiekis mažėjo, nors 2006-2008 m. Lietuva ir Danija šioje srityje pirmavo.
Vienas Lietuvos abonentas per metus 2006-2008 m. vidutiniškai išsiųsdavo apie 2 tūkst. žinučių, o tuo tarpu 2012 m. vienas abonentas vidutiniškai išsiųsdavo apie 1,62 tūkst. SMS pranešimų.
Laikas, praleistas kalbant mobiliuoju telefonu, kartu su estais ir danais, Lietuvoje yra vienas mažiausių Europoje – 1,6–1,7 tūkst. minučių per metus vienam abonentui, kai, pavyzdžiui, suomiai, pirmaujantys šioje srityje, per metus prakalba vidutiniškai 2,3 tūkst. minučių. Tačiau lietuviai mėgsta naudotis mobiliuoju internetu, juos, Europoje, lenkia tik islandai. Nurodoma, jog Lietuvoje ir Islandijoje 2012 m. buvo didžiausia abonentų, naudojančių 30 Mb/s ir didesnės spartos interneto prieigą, skvarba (atitinkamai 12 proc. ir 14 proc.)
