„NNA žino apie Jungtinėje Karalystėje registruotas įmones, susijusias su šia byla, ir vykdo susijusį tyrimą“, – sakė NNA atstovė.
„Pavojus, kurį kelia JK įmonių struktūrų panaudojimas plaunant pinigus, yra plačiai pripažįstamas ir NNA kartu su partneriais vyriausybėje dirba tam, kad nusikaltėliai jų šiems tikslams panaudoti negalėtų“, – pridūrė ji.
Leidinys „Financial Times“ penktadienį, cituodamas su situacija susipažinusius šaltinius, pranešė, kad NNA yra susidomėjusi Jungtinėje Karalystėje registruotomis ribotos atsakomybės partnerystėmis, susijusiomis su „Danske Bank“.
Jungtinėje Karalystėje registruotos įmonės buvo antra didžiausia grupė po rusų tarp maždaug 15 tūkst. ne Estijos gyventojų, kurie buvo „Danske Bank“ klientai Baltijos šalies filiale, rašoma straipsnyje.
Iš tiriamų sąskaitų, kurias „Danske Bank“ uždarė 2015-aisiais, 6,2 tūkst. yra laikomos įtartinomis ir dauguma jų sudomino teisėsaugos institucijas.
Nors apie pinigų plovimą „Danske“ Bank Estijos padalinyje buvo kalbama jau kurį laiką, skandalo mastai pastaraisiais mėnesiais ženkliai išaugo.
Anksčiau šią savaitę bankas paskelbė negalįs nustatyti, kiek tiksliai pinigų buvo išplauta per banko filialą Estijoje, dėl skandalo atsistatydino generalinis direktorius Thomasas Borgenas.
O išorinė advokatų kontora, atlikusi nepriklausomą tyrimą, skelbia, kad per Estijos filialą galėjo būti išplauta daugiau nei 1,5 trln. Danijos kronų (201 mlrd. eurų).
Trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje „Danske Bank“ pripažino nesugebėję tinkamai reaguoti į signalus apie įtartinus ir galimai nusikalstamus sandorius, o įmonės priemonės kovoje su pinigų plovimu pasirodė esančios neveiksmingos.
Tuo tarpu Danijos valdžios atstovai teigia, kad „Danske Bank“ dėl pinigų plovimo gali laukti rekordinė bauda šalyje – daugiau kaip 0,5 mlrd. eurų.
