Eilinis birželio antradienio rytas, kiek po 9 valandos, o prekybos centro kamputyje įsikūrusioje „Kavamanijoje“ jau sunku rasti laisvą staliuką.
Prisipažinsiu, išsirinkti desertą čia – gana sunku, akys godžiai ryja kiekvieną iš jų, nes visi atrodo šviežutėliai. Kaip kokioje populiarioje Vilniaus ar Kauno kepyklėlėje. Skiriasi tik... kainos. Gerokai skiriasi.
„Kai atvykę iš Vilniaus pamato, kad bandelė kainuoja 2,5 euro, negali patikėti ir paprašo iškart keturių, – prajuokina Vaiga, į lėkštutę dėdama didžiulę cinamoninę bandelę, puoštą braškėmis. – Darbo dienos ne visada pas mus tokios. Niekada nežinai, kiek klientų sulauksi. Visa maitinimo sritis jau tokia: kaip diena – taip naujiena. Savaitgaliais visuomet pilna žmonių, tik po pietų aprimsta.
Ir šiaip esame tie, kurie niekada nesiskundžiame. Tiesiog dirbame. Dedame visas pastangas, kad svečiai užsuktų. Mūsų sėkmės paslaptis – tiesiog daug darbo.“
Guodė, kad neišsilaikys
Ši vieta, kurioje tiekiami ir vėlyvieji pusryčiai, galima rimčiau užkąsti, duris atvėrė prieš metus. Tai jau antrasis Vaigos ir jos vyro projektas.
Pirmąją „Kavamaniją“ pačiame Kėdainių senamiestyje pora atidarė lygiai prieš dešimtmetį.
Tiesa, toji pirmoji kavinukė skiriasi nuo antrosios – tėra skirta tik rūšinei kavai, niekam daugiau.
„Mūsų senamiesčio kavinukė veikia daugiabutyje, tai virš mūsų gyvenanti moteris, pamenu, kai atsidarėme, man glostė petį ir sakė: „Vaikeliai, ką jūs čia veiksit, be alkoholio neišgyvensit niekaip“. Bet išgyvenome.
Ne vienas pradžioje kartojo: kam eiti į kavines, juk gali namuose išgerti kavos. Prieš 10 metų Kėdainiams buvo keista, kaip čia tokia kavinė gali būti“, – pradžių pradžią prisiminė pašnekovė.
Mūsų sėkmės paslaptis – tiesiog daug darbo.
O dabar jų šeimos kavinukėje kasdien parduodama po 500 kavos puodelių, jei kokia šventė – ir 700.
„Smagiausias faktas apie „Kavamaniją“, kad buvo atsidariusios Kėdainiuose visoje Lietuvoje žymios tinklinės kavinės, bet po metų gal užsidarė. Nukonkuravome, – šyptelėjo Vaiga. – Tai tik įrodo, kad Kėdainiuose – tikrai labai stipri bendruomenė: kai kurie galbūt net nėjo į tą tinklinę kavinę, nes norėjo palaikyti mus.
Kokybės prasme absoliučiai niekuo nenusileidžiame sostinės kavinėms. Mūsų kava – tik mums vežamas grynuolis iš Salvadoro. Šias pupeles turime tik mes. Neseniai buvau Kopenhagoje, tai mačiau, kad tą patį pieną kavinėse naudoja, ir puodeliai tie patys. Taigi tą pačią kokybę serviruojame, kaip didžiuosiuose Europos miestuose. Tik daug pigiau.“
O kadaise buvo tik viena degalinė
Vis dėlto, o kodėl pora prieš dešimtmetį pasirinko būtent kavos barą, o ne kitokio tipo maitinimo įstaigą?
Kaip paaiškino pašnekovė, idėja įkurti kavinę Kėdainiuose kilo iš noro suteikti daugiau, edukuoti.
Vaiga su vyru daug keliavo, patys tuo metu gyveno Vilniuje, ir tai, ką matė, ragavo, norėjo pasiūlyti ir savo gimtajam miestui – juk provincijoje žmonių poreikiai yra lygiai tokie patys, kokybės norisi ir mažų miestų gyventojams.
