Prieš beveik 20 metų formuojant „Renault“ ir „Nissan“ aljansą, buvo sugalvota kryžminio akcijų valdymo struktūra, prie kurios vėliau prisijungė „Mitsubishi“. Šiuo metu „Nissan“ ir Prancūzijos vyriausybė valdo po maždaug 15 proc. „Renault“ akcijų, o „Renault“ priklauso 43 proc. „Nissan“ akcijų. „Nissan“ taip pat kontroliuoja 34 proc. „Mitsubishi“ akcijų paketą.
„Renault“ bendrovėje „Nissan“ turi nemažai kontrolės teisių, įskaitant galimybę tiesiogiai daryti poveikį sprendimams dėl aukščiausio rango vadovų skyrimo. Tuo tarpu „Nissan“ turimas „Renault“ akcijų paketas Japonijos bendrovei nesuteikia balso teisių ir Prancūzijos partnerės veiklos kontrolės.
Prancūzijos vyriausybė pastaruoju metu reikalavo labiau suartinti automobilių gamybos bendroves, kad aljansas išliktų ir po C. Ghosno pasitraukimo, kurio buvo laukiama 2022 metais. Tačiau Japonija turėjo tam tikrų prieštaravimų.
„Nissan“ valdyba visada sakė, jog griežtai kovos prieš bet kokią reorganizaciją, dėl kurios būtų įtvirtintas „Nissan“, kaip antraeilės svarbos bendrovės, statusas“, – pareiškė „The Financial Times“ vienas iš šaltinių.
Jo teigimu, „Nissan“ taip pat manė, kad „Renault“ verslas yra silpnesnis, ir baiminosi Prancūzijos bendrovei suteikti prieigą prie savo likvidumo atsargų, kurios pirmojo finansinių metų pusmečio pabaigoje sudarė 1,2 trln. jenų (10,7 mlrd. JAV dolerių).
Svarstant visiško „Renault“ ir „Nissan“ susijungimo galimybę, vis labiau didėjo įtampa C.Ghosno santykiuose su Hiroto Saikawa, kuris 2017 metais jį pakeitė „Nissan“ generalinio direktoriaus poste, tvirtina pakankamai artimai juos pažįstantys žmonės. Be kita ko, C.Ghosnas buvo nepatenkintas Japonijos bendrovės rezultatais, nes, lėtėjant pardavimų augimui JAV ir Kinijoje, mažėjo jos pelnas ir pelningumas.
Be to, dėl skandalų, susijusių su kokybės kontrolės pažeidimais ir kuro vartojimo ekonomiškumo duomenų klastojimu, nukentėjo „Nissan“ reputacija.
Suėmimas buvo netikėtas ir pačiam C.Ghosnui, tvirtina „The Financial Times“ šaltiniai. Jis pirmadienį atvyko į Japonijos sostinę, kad trečiadienį susitiktų su Tokijo gubernatoriumi. Kai C.Ghosno lėktuvas nusileido Tokijo oro uoste, jo jau laukė prokuratūros atstovai ir dienraščio „Asahi“, kuris pirmasis parašė apie šį skandalą, žurnalistai.
Pirmadienį „Nissan“ paskelbė, kad C.Ghosnas bus atleistas. Per spaudos konferenciją H. Saikawa atkreipė dėmesį į įvairias neigiamas 19 metų trukusio „C.Ghosno režimo“ pasekmes ir tai nustebino daugelį „Nissan“ artimų žmonių, nes japonas buvo laikytas vienu ištikimiausių C. Ghosnui aukščiausio rango vadovų.
C.Ghosnas kaltinamas privalomos atskaitomybės reikalavimų pažeidimu, investuotojų ir reguliavimo institucijų klaidinimu savo darbo užmokesčio dydžio klausimais ir netikslingu „Nissan“ lėšų naudojimu.
Japonijos žiniasklaidos duomenimis, Tokijo prokuratūra taip pat susidomėjo nekilnojamuoju turtu, kuris už „Nissan“ pinigus C.Ghosno vardu buvo įsigytas Libane ir Brazilijoje.
