Reputacijos indekso tyrimą vienuolikti metai iš eilės atliko verslo konsultacijų bendrovė „Civitta“. Jos vadovė Rūta Gaudiešienė „Verslo žinių“ portale vz.lt publikuotame straipsnyje „Prekybininkų reputacija: „Norfa“ – sektoriaus sensacija, „Maxima“ – užstrigusi nepasitikėjimo spiralėje“ teigė: „Norfos“ kelionė liudija, kad tylus, nuoseklus, dešimtmetį trukęs darbas su tvarumu, darbuotojų gerove bei verte už pinigus galiausiai uždirba reputaciją ir be triukšmingų kampanijų“.
„Galiu atvirai pasakyti savo nuomonę apie įvairius tyrimus. Retas jų būna iš tiesų nepriklausomas. Nėra paslapties, kad juose dažniausiai pirmauja tie, kurie už juos vienaip ar kitaip susimoka, kad klausimai būtų „pasukti“ jam palankia kryptimi. Šiuo atveju apie tyrimą neturėjome jokios informacijos, akivaizdu – jis atliktas laikantis nepriklausomumo, – įsitikinęs D.Dundulis. – Apskritai, tyrimus reikia vertinti kritiškai, turėti supratimą, kad jie gali būti nulemti įvairių interesų ir atsakymus lemiančių sprendimų. Neslėpsiu, kai anksčiau kurioje nors bendrovėje užsakydavome tyrimus, atsakymai beveik visuomet būdavo mums palankesni nei kitų tyrimų, kuriuos užsakydavo konkurentai.“
Visuomenė ir sprendimų priėmėjai – palankiausi „Norfai“
Maisto prekybos tinklų reputacija tirta trijose grupėse: aiškintasi visuomenės, sprendimų priėmėjų ir nuomonės lyderių, vadinamųjų influencerių (įvairių ekspertų, verslo atstovų, tinklaraštininkų, žurnalistų ir t. t.), nuomonės.
Naujausias tyrimas atskleidė, kad visų šalies mažmeninių tinklų reputacijos bendras indeksas per pastaruosius metus krenta, išskyrus „Norfos“. Pvz., jei 2022 m. jis buvo 10, tai šiemet – 33 balai, t. y. per ketverius metus šoko net 3,3 karto.
Visuomenės akyse „Norfos“ reputacija tarp visų penkių mažmeninės prekybos tinklų vertinama palankiausiai – 45 balai. „Lidl“ ir „Maxima“ – po 43 balus, „Iki“ – 33, „Rimi“ – 26.
Dar įspūdingesnis „Norfos“ reputacijos šuolis matomas sprendimų priėmėjų grupėje – vien per pastaruosius metus jis nuo 25 pašoko iki 44 balų, t. y. beveik 1,5 karto, o nuo 2023 m., kai vertinimas buvo 1 balas – net 44 kartus. Tyrimo ekspertai akcentavo, kad toks metų šuolis beprecedentis – tai šiame segmente fiksuota pirmą kartą per tyrimų istoriją ir „šis augimas nėra vienos kampanijos efektas“. Straipsnyje tyrėjai konstatuoja, kad „tai dešimtmetis nuoseklumo, pildant savo pozicionavimo pažadą ir gražių iniciatyvų (meno, kultūros renginių rėmimų ir pan.) be „rėkiančių kampanijų“ rezultatas“.
„Dainius – geriausias „Norfos“ influenceris“
Nuomonės lyderių vertinime „Norfa“ (9 balai) lenkia tik „Maxima“ prekybos tinklą, kurio reputacija nukrito į neigiamą zoną (-1 balas).
„Toks rezultatas gali būti paaiškinamas aukščiau išsakytomis mintimis apie „mokamus tyrimus“ ir tai nulemiančius apklausų rezultatus. Mes su nuomonės formuotojais, paprastai vadinamais influenceriais, nedirbame ir jiems nemokame. Gal tai ir gali būti paprastas tokio vertinimo paaiškinimas? – retoriškai klausia „Norfos“ vadovas. – Šiuo metu nedirbame nei su vienu socialinių tinklų influenceriu. Tad kaip jie gali mus gerai vertinti, kai jiems nemokame. Juk vienas iš jų tikslų – uždirbti iš savo veiklos. Kaip ir į televizijas pastaruoju metu beveik nekviečiamas, nes jose reklamų neperkame.“
Beje, nenorėjęs savęs įvardinti ekspertas, gerai išmanantis situaciją mažmeninėje rinkoje, atkreipė dėmesį, kad „geriausias ir stipriausias „Norfos“ influenceris yra pats Dainius, kuris kaip pagrindinis savininkas ir puikiai išmano tinklo veiklą, ir visą prekybos segmentą – nei vienas nuomonės formuotojas taip ekspertiškai, sumaniai ir argumentuotai pasisakyti negebėtų“.
Su tokia nuomone sutinka ir „Norfos“ vadovas, kuris nevengia pasisakyti ne tik maloniomis, bet ir kontraversiškomis ar net kai kam galinčiomis nepatikti temomis.
„Aišku, kad mums svarbiausia reputacija – visuomenės akyse. Juk jie yra pagrindiniai mūsų klientai ir pirkėjai, kurių nuomonę galime „nupirkti“ ne pinigais, o tik savo rezultatais ir jiems įtinkančiais sprendimais. Influencerių palankumą galima nusipirkti“, – šypsodamasis atvirauja „Norfos“ vadovas.
Reputaciją kuria veiksmai ir rezultatai
„Aš nebijau pasisakyti apie tam tikras blogybes, kelti kontraversiškas temas ir visuomet atsiliepti žurnalistams, net jei jie kai kada mano mintis yra panaudoję ne visai korektiškai. Matyt, sekantys mažmeninės prekybos temą mato, kad apie blogybes šioje srityje ilgą laiką nebuvo norinčių kalbėti. Nors suprantama, kad nerasite nei vienos įmonės, kuri nesusidurtų su problemomis, kurių dalis yra dirbtinės ir spręstinos – juk idealių sąlygų jokiai veiklai nėra, – teigia D.Dundulis. – Manau, kad geriau tiesiai kalbėti apie problemas, paaiškinti, kodėl yra vienaip ar kitaip ir kaip galėtų būti. Mūsų konkurentai nepatogiomis temomis ilgus metus nebuvo linkę pasisakyti, o žurnalistai žino, kad aš pasisakysi. Pavyzdžiui, tik per pastaruosius metus konkurentai ėmė kalbėti apie didėjančias kainas, o iki tol šia tema žurnalistai kalbindavo tik mane, nes kiti, anot jų, kalbėti nesutikdavo.“
Grįždamas prie reputacijos vertinimo balų „Norfos“ vadovas akcentavo, kad labai svarbu ne tik daug kalbėti, bet ir atlikti realius veiksmus, įgyvendinti darbus.
„Dažnai keliamas didelis komunikacinis triukšmas, atliekama daug marketinginių veiksmų, o darbų – kruopelytė. Nuo tokių triukšmų – ir politikų, ir valstybės organizacijų bei įmonių – žmonės jau pavargę, jie vertina pagal atliktus darbus. Ir mes tuo įsitikinome. Aišku, reikia pasisakyti, informuoti, bet tik apie realius planuojamus veiksmus ir atliktus darbus, o ne tuščiažodžiauti“, – tvirtina D.Dundulis, vienas aktyviausiai komunikuojančių Lietuvos verslo lyderių.
Pasak jo, bent 80% komunikacijos turi būti apie atliekamus veiksmus ir rezultatus, o likusi dalis – informavimas apie planus ir būsimus realius veiksmus.
Pradėjo nuo savęs
„Mums reikėjo dešimtmečių, kad savo veiksmais ir rezultatais pasiektume tokio visuomenės įvertinimo. Tai rodo, kad įgyvendinti darbai anksčiau ar vėliau yra pastebimi, – įsitikinęs „Norfos“ vadovas. – Beje, mes esame lietuviško kapitalo bendrovė, visas investicijas nukreipiame į vietos rinką, jų neišvežame į užsienį. Esame žinomi ne tik kaip įvairių menų ir sporto rėmėjai, bet ir vertinami už Vilniaus bei kitų didžiųjų miestų ribų, nesame sostinė burbulo bendrovė.“
D.Dundulis dar atkreipia dėmesį, kad „Norfa“ ilgus metus rūpinosi „vidumi“, o į išorę nekomunikavo, t. y. stygavo logistikos, parduotuvių ir darbuotojų darbo organizavimo kitus procesus, kad darbas „Norfoje“ taptų kuo patrauklesnis ir mielesnis, o klimatas – kuo sveikesnis.
Pasak jo, žinodamas, kaip šie procesai vykdomi kituose mažmeninės prekybos tinkluose, jis gali pasidžiaugti dideliais pasiekimais. Ir tai rodo ne tik darbuotojų pasitenkinimas, maža jų kaita, bet ir sparčiausiai palyginti su kitais mažmeniniais prekybos tinklais augantys pardavimai, kurie pernai kilo net 10,18%. O „Sodros“ pateikiamais duomenimis darbuotojų, draudžiamų visą kalendorinį mėnesį, draudžiamųjų pajamų mediana „Norfoje“ paprastai yra didžiausia tarp visų penkių didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų – gerokai viršija 2.000 Eur.
„Mes atnaujiname ir modernizuojame ne tik parduotuves, diegiame naujausią įrangą ir technologijas, bet ir gerokai atnaujiname bei geriname asortimentą. Pavyzdžiui, prieš pora metų pradėti pirmadieniniai daržovių išpardavimai šiandien leidžia pirkėjams pasiūlyti pačių šviežiausių vaisių ir daržovių, išplėsti jų asortimentą“, – pokalbį baigia „Norfos“ vadovas.
