Sekite 15min Google
„Kodėl didesnei daliai darbuotojų atlyginimų mediana yra aktualiausias rodiklis? Nes ji realiausiai atspindi didžiosios dalies darbuotojų atlyginimus, pvz., mažmeninės prekybos įmonėse – tai didžioji dalis dirbančių parduotuvėse ir aptarnaujančių pirkėjus“, – akcentuoja Dainius Dundulis, 161 parduotuvę Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius.
Mediana gaunama atėmus po 25% didžiausių bei mažiausių atlyginimų įmonėje ir paėmus 50% viduryje esančių darbuotojų atlyginimus.
„Norfa“ lyderė ir pagal medianą, ir pagal 25% kvantilį
Susumavus 2026 m. birželio, liepos ir rugpjūčio „Sodros“ skelbiamą išmokėtą darbo užmokestį, per šį laikotarpį visą kalendorinį mėnesį dirbusių darbuotojų mediana „Norfoje“ sudarė 6.565 Eur (čia ir toliau apvalinama iki sveiko skaičiaus – red. pastaba). Nuo šalies didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų atlyginimų lyderės mažiausiai atsiliko „Lidl“ tinklas, kur šio laikotarpio mediana sudarė 6.307 Eur ir atsiliko 258 Eur arba 4%.
Nuo kitų konkurentų „Norfos“ darbuotojų medianos atotrūkis už trijų mėnesių laikotarpį skaičiuojamas tūkstančiais eurų. „Maximos“ darbuotojų mediana sudarė 4.721 Eur ir buvo mažesnė 1.844 Eur arba 39%, „Iki“ tinkle, atitinkamai, 4.660 Eur ir minus 1.905 Eur arba beveik 41%, „Rimi“ – 4.460 Eur (minus 2.106 Eur arba 47%). Taigi, kaip rodo „Sodros“ duomenys, „Norfos“ didesnė dalis darbuotojų per birželį, liepą ir rugpjūtį gavo beveik 1,5 karto didesnius atlyginimus nei jų kolegos mažiausiai mokančiame mažmeninės prekybos tinkle.
Beje, net įvertinus 25% kvantilį, t. y. kokio dydžio pajamas uždirbo ties 25% mažiausiai uždirbančių dalies riba esantis darbuotojas minėtuose mažmeninės prekybos tinkluose, „Norfa“ ir čia išlieka ryškiu lyderiu. Pavyzdžiui, š. m. rugpjūtį 25% kvantilis „Norfoje“ sudarė 1.830 Eur, „Lidl“ – 1.765 Eur, „Maximoje“ – 1.423 Eur, „Iki“ – 1.346 Eur, „Rimi“ – 1.320 Eur.
Kad „Norfa“ išsiskiria mediana, konstatuoja ir „Verslo žinios“ savo straipsnyje „Didžiausių darbdavių atlygio medianos liepą: lyderių rokiruotė“. Jame lentelėje „TOP 20 daugiausia darbuotojų turinčių įmonių darbo užmokesčio mediana 2026 m. liepą“ pateikti duomenys rodo, kad „Norfos“ mediana lygiuojasi su universitetų, medicinos ir valstybės įstaigų darbuotojų atlyginimais ir gerokai lenkia kitus keturis didžiausius mažmeninės prekybos tinklus, kurie minimi 20-tuko pabaigoje.
„Tai rodo, kad „Norfa“ vertina savo darbuotojus, kurių atlyginimai gali konkuruoti su mokslo ir medicinos įstaigomis, nesvarbu, kokias užduotis ir pareigas jie atlieka, – konstatuoja D.Dundulis. – Kaip vasarą ir prognozavau, darbuotojams pavyko sudaryti sąlygas, kad antroje metų pusėje mėnesio mediana pasiektų ar perkoptų rekordinę 2.200 Eur ribą.“
Kažkam nedaugeliui atlyginama gerokai skalsiau nei daugeliui
Didesnė dalis įmonių darbuotojų turėtų atkreipti dėmesį ir į dar vieną „Sodros“ kas mėnesį skelbiamą rodiklį – standartinį nuokrypį.
Tinklapyje Rekvizitai.lt aiškinama, kad žinant šį rodiklį galima lengviau suvokti, kokia tikimybė, kad kažkas įmonėje gauna išskirtinį darbo užmokestį. Jei nuokrypis mažas, reiškia, maža tikimybė, kad įmonėje yra darbuotojų, gaunančių išskirtinai didelį atlyginimą lyginant su kitais dirbančiaisiais. Kuo nuokrypis didesnis, tuo didesnė tikimybė, kad įmonėje dirba keli darbuotojai, gaunantys išskirtinai didelį atlyginimą.
Standartinio nuokrypio rodiklis rugpjūtį didžiausias, kaip galima matyti beveik kiekvieną mėnesį, „Lidl“, kur jis siekia 2.733 Eur. Beje, peržvelgiant „Sodros“ duomenis randama, kad „Lidl“ vienintelis iš didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų išsiskiria atskira eilute: „Asmenų, gavusių pajamų pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, tantjemas ir kt. užmokesčio vidurkis buvo 23.466,67 Eur“. Finansų specialistų nuomone, tokiais mokėjimais vietoje darbo užmokesčio įmonės „optimizuoja“ mokesčius, nes, pvz., išmokant užmokestį asmeniui, kuris dirba su individualios veiklos pažyma ar tantjemas, nereikia mokėti didelės dalies mokesčių, kurie privalomi darbuotojui išmokant atlyginimą.
Kituose didžiuosiuose mažmeninės prekybos tinkluose standartinis nuokrypis gerokai mažesnis: „Maximoje“ jis rugpjūtį buvo 1.401 Eur, „Iki“ – 1.179 Eur, „Rimi“ – 911 Eur, o „Norfoje“ – vos 809 Eur arba net 3,4 kartus mažesnis nei „Lidl“.
„Mažmeninio tinklo veikloje ypač didelis vaidmuo tenka tiems darbuotojams, kurie kasdien dirba su pirkėjais, yra jų matomi. Tad galiu tik padėkoti „Norfos“ kolegoms, kurie kasdieniu darbu įrodo, jog „Norfa“ ypač rūpinasi savo pirkėjų poreikiais, o šie rūpestį įvertina nuolat apsipirkdami mūsų tinklo parduotuvėse, – teigia „Norfos“ vadovas. – Šias darbuotojų pastangas būtina įvertinti, todėl ir uždarbiu dalinamasi pagal nuopelnus: kuo bet kurios grandies darbuotojas dirba našiau ir efektyviau, tuo jis ir uždirba daugiau. Todėl ir mediana „Norfoje“ yra viena didžiausių, nors skirtingose parduotuvėse atskiri darbuotojai dėl savo gabumų gali uždirbti ir gerokai daugiau, nei tas pačias pareigas atliekantis jo kolega kitoje „Norfos“ parduotuvėje.“
Mokesčiai nuvijo pirkėjus į užsienį
„Norfos“ vadovas taip pat akcentuoja, kad liepą ir rugpjūtį tikėjos dar geresnių pardavimo rodiklių ir, atitinkamai, dar didesnio darbo užmokesčio. Mat „Norfoje“ kiekvienos parduotuvės darbuotojų skatinimas susietas su pardavimo rezultatais: kuo parduotuvei pavyksta geriau patenkinti pirkėjų poreikius ir daugiau parduoti, tuo didesnė dalis uždirbtų pinigų skiriama tos parduotuvės darbuotojų atlyginimams.
„Liepos ir rugpjūčio bėdas dėl nepasiektų planuotų pardavimų iššaukė Lenkija, kuri žymiai sumažino PVM degalams ir jie tapo gerokai – net iki 0,5 Eur/l – pigesni nei Lietuvoje. Nuvykę degalų gyventojai, akivaizdu, ten ir apsiperka. Jei anksčiau tokį „turizmą“ stebėdavome tik su Lenkija besiribojančiuose rajonuose, tai dėl didelio degalų kainų skirtumo jau ir tolesnių Lietuvos rajonų gyventojams tapo „pelninga“ vykti į Lenkiją“, – pasakoja D.Dundulis.
Jis atkreipia dėmesį, kad Latvija taip pat paviliojo dalį Lietuvos pirkėjų, nes gerokai sumažino PVM maisto produktams.
„Su Latvija iškilo dviguba problema: ten sumažintas PVM maisto produktams ne tik paviliojo Lietuvos pirkėjus, bet ir beveik sustabdė latvių apsipirkimą Lietuvoje – mes praradome didelę dalį pirkėjų, kurie atvykdavo apsipirkti iš kaimyninės šalies pasienio regionų. Iki PVM mokesčio pakeitimų Latvijoje šiaurės Lietuvoje apie 30% „Norfos“ parduotuvių apyvartos sunešdavo latviai, kurių dabar labai stipriai sumažėjo“, – liūdna statistika dalinasi „Norfos“ vadovas.
Pasak D.Dundulio, diegiant naujoves ir modernias technologijas, tobulinant asortimentą pagal pirkėjų pageidavimus siekiama, kad „Norfos“ darbuotojai ir toliau galėtų didinti savo darbo našumą bei išlikti lyderiais pagal darbo užmokestį tarp Lietuvos didžiausių mažmeninės prekybos tinklų.
