„Juk šarvuočiai perkami maždaug pusšimčiui metų. Juos reikės prižiūrėti – keisti tepalus, detales, remontuoti. Jei į tas paslaugas mūsų valstybė neinvestuos, pinigai išplauks į kitas šalis. Mūsų asociacijos tikslas – kad kuo daugiau gynybai ir saugumui skirtų lėšų liktų Lietuvos ekonomikoje“, – sakė jis.
Anot jo, pirkdama šarvuočius Lietuva gali pareikalauti investuoti į tolesnę jų priežiūrą, pavyzdžiui, paprašyti pastatyti pas mus tam skirtą gamyklą. Tiesa, jis pripažįsta, kad tokį modelį draudžia ES, tačiau išimtis esą leidžiama pritaikyti, jei tai susiję su šalies gynybos reikalais.
„Taip yra padarę olandai. Jeigu Olandijos parlamentui svarstyti teikiamas didelės apimties gynybos projektas, jis niekada nebus patvirtintas, jeigu bent 20 procentų lėšų neliks šalies viduje. Šiuo metu didžioji dalis – apie 90 procentų – mūsų valstybės gynybai skiriamų lėšų iškeliauja į užsienį, o didžiosiose šalyse -Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitose lieka panaši pinigų dalis“, – nurodė jis.
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija įkurta prieš metus ir šiuo metu turi 35 narius, kurie atstovauja daugiau negu 100 įmonių.
