Ministerijos duomenimis, Lietuvos gyventojai kas dieną su maistu gauna daugiau nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) normos: druskos − 40 proc., riebalų − 39 proc., sočiųjų riebalų − 29 proc., cukrų − 22 proc.
„Toks gausus šių medžiagų vartojimas kenkia sveikatai, skatina širdies ir kraujagyslių ligas (hipertenziją, infarktą, insultą), vėžį, cukrinį diabetą, nutukimą, kitas ligas. Tad siekiant mažinti galimas grėsmes gyventojų sveikatai ir gerinti Lietuvoje gaminamų produktų sudėtį, SAM inicijavo bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo maisto gamintojai įsipareigoja prisidėti prie žmonių sveikatos gerinimo ir sumažinti šių medžiagų kiekį“, – nurodo ministerija.
Anksčiau susitarimą dėl maisto produktų sudėties pokyčių pasirašė šios bendrovės: „Coca-Cola HBC Lietuva“ ir „Coca-Cola Baltija“, „Eckes-Granini Lietuva“, „Fazer Lietuva“, „Kėdainių konservų fabrikas“, „Malsena Plius“, „Mars Lietuva“, „Nestle Baltics“, „Orkla Foods Lietuva“, „Rūta“, „Vilniaus margarino gamykla“.
Mažinti cukraus, druskos ir riebalų kiekį kasdieninėje mityboje rekomenduoja ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) bei Europos Komisija (EK). Ją gerinti siūloma vartojant mažiau druskos, sočiųjų riebalų, paprastųjų angliavandenių (cukrų) kiekį ir mažinant šių medžiagų kiekius rinkai tiekiamuose maisto produktuose.
„Per šiuos metus bendrovė „Eckes-Granini Lietuva“ buvo įsipareigojusi kai kuriuose nektaruose ir sulčių gėrimuose cukraus kiekį sumažinti 10 procentų, „Kėdainių konservų fabrikas“ – sumažinti po 5 proc. druskos kiekio pomidorų padažuose ir konservuotose daržovėse, „Mars Lietuva“ – sumažinti cukraus kai kuriuose padažuose, „Orkla Foods Lietuva“ – trečdaliu sumažinti druskos ir cukraus kiekį kečupe, o visuose dribsniuose, javainiuose, greitai paruošiamose košėse ir batonėliuose atsisakyti pridėtinio cukraus, „Rūta“ – mažinti kai kurių saldainių, žemės riešutų sviesto porcijas, jų gamyboje atsisakyti pridėtinio cukraus ir riebalų, užkandžių batonėliuose nenaudoti pridėtinio cukraus bei nutraukti cukrinės dražė gamybą, „Malsena Plius“ – visose greito paruošimo avižinėse košėse trečdaliu sumažinti cukraus ir 15 proc. druskos kiekį, o „Vilniaus margarino gamykla“ – visoje „Vilniaus“ margarinų ir tepiųjų riebalų grupėje 10-12 proc. sumažinti sočiųjų riebalų kiekį bei margarine „Vilniaus lengvumas“ – 15 proc. sumažinti riebalų kiekį“, – rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Anot SAM, visi šie įsipareigojimai buvo įvykdyti.
Nauji įsipareigojimai:
|
| Įmonė | Produktai ir planuojamas sumažinimas | Planuojamos pokyčių datos |
| | UAB „Kėdainių konservų fabrikas“ | 3 padažai: Cukrus -30 proc. Druska -25 proc. |
2018 m. IV ketv. 2019 m. I ketv. |
| | UAB „Rimi Lietuva“ | Juodos duonos grupių, baltos duonos grupių, duonelių; pyragų, pynių; nesaldžių bandelių; saldžių bandelių ir sausainių grupių vidurkiai: Cukrūs -20 proc. | 2020 m. I ketv. |
| | UAB „Rokiškio pienas“ | 10 pavadinimų jogurtų: Cukrus -10 proc. Cukrus -20 proc. |
2019 m. II pusm. – 2021 m. |
| | UAB „Baltasis pyragas“ | Kai kurios ruginės duonos: Cukrus -10 proc. Druska -10 proc. Kai kurios ruginės/kvietinės duonos: Cukrus -10 proc. Druska -10 proc. | 2019 m. IV ketv. |
| | UAB „Mantinga“ | Kai kurie kruasanai: Cukrūs -30 proc. Kai kurios sluoksniuotos bandelės: Riebalai -10 proc. Sotieji riebalai -20 proc. Cukrūs -5 proc. Druska -30 proc. Kai kurie keksiukai: Cukrūs -40 proc. Druska -5 proc. 1 duonų linija: Druska -30 proc. Šaldyti sluoksniuoti gaminiai: Iš dalies hidrinti riebalai -100 proc. | 2018 m. IV ketv.
2019 m. IV ketv. |
Zitos Petkevičienės, „Fazer Bakery Baltic“ gamybos ir tiekimo direktorės, komentaras:
„Tokios valdžios ir verslo iniciatyvos, kaip pastarasis bendradarbiavimo susitarimas, gali turėti didelę įtaką keičiant vartotojų įpročius ir skatinant žmones rinktis sveikatai palankesnius produktus. Pasirašydami bendradarbiavimo susitarimą su SAM, sukūrėme mūsų dviejų populiariausių gaminių („Jorės“ ir „Bočių“ duonos) alternatyvas, pažymėtas žalios „Rakto skylutės“ simboliu.
Tačiau neužtenka sukurti ir rinkai pasiūlyti pagerintos sudėties gaminių, norint, kad visuomenė taptų sveikesnė. Vartotojai labai pamažu keičia įpročius ir jautriai reaguoja į bet kokius jų mėgstamų gaminių skoninius pokyčius. O produktų sudėties gerinimas – tai didelė investicija, reikalaujanti peržiūrėti visą technologinį procesą ir rasti inovatyvius sprendimus. Neužtenka tik kurti geresnės sudėties produktus, jeigu vartotojas to nevertina ir nežino, ko produktų sudėtyje ieškoti. Todėl be aktyvaus ir nuoseklaus visuomenės švietimo reikšmingų pokyčių pasiekti nepavyks.
Norint, kad ši iniciatyva nepavirstų vienkartine akcija, bet įgautų daugiau svorio – labai svarbu, kad valdžios institucijos prisiimtų vienijančio lyderio vaidmenį, taip pat prisiimtų atsakomybę už aktyvų visuomenės švietimą. Šiuo atžvilgiu galėtumėme pasisemti patirties iš Skandinavijos valstybių, kur sveika visuomenė yra valstybės prioritetas, todėl ji investuoja į gyventojų švietimą jau dešimtmečius, o glaudus verslo ir valdžios bendradarbiavimas – įprastas reiškinys, kuris turi didelę reikšmę. Todėl tikime, kad galime pasimokyti iš jų patirties, o glaudžiau bendradarbiaudami pasiekti geresnių visuomenės švietimo rezultatų“.
