Kai 2011 metais streiką darbdaviui paskelbė bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ darbuotojai, reikalavę didesnių algų, tai iškart prikaustė visuomenės dėmesį. Ne tik dėl to, kad streikai Lietuvos privačiose kompanijose – itin retas reiškinys. Spėliota, kuo viskas baigsis.
Tačiau teismas galiausiai uždraudė aludariams streikuoti, nes jis „paveiktų ne tik įmonės veiklą, bet ir darbuotojų gerovę“. Vėliau Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad streikas apskritai buvo neteisėtas.
Tai ne lokautas, o galimybė darbdaviui streikuotojus pakeisti kitais. Tokių sąlygų nėra jokioje valstybėje, – sakė profesinės sąjungos atstovas R.Tamošauskas.
Naujasis Darbo kodeksas, kuriam praėjusią savaitę pritarė Seimas, streikuotojus iš esmės galės užčiaupti streikui net neprasidėjus. Kodekse įrašyta dar neregėta naujovė Lietuvoje – lokautas. Kas tai? Tai „streikuojančių darbuotojų laikinas darbo sutarčių vykdymo sustabdymas“, skelbia Kodeksas, kuriam dar turėtų pritarti prezidentė.
Lietuvą pasiekė „iškreiptas lokautas“
Jei šis Kodeksas būtų galiojęs 2011 metais, „Švyturio-Utenos alaus“ vadovai būtų galėję skelbti lokautą streiko organizatoriams. Konfliktas būtų užgesintas dar jam neįsiliepsnojus.
Vienas iš tuometinio streiko organizatorių, „Švyturio-Utenos alaus“ profesinės sąjungos tarybos pirmininkas Raimondas Tamošauskas sako, kad Darbo kodekse įrašytas „iškreiptas lokauto apibūdinimas“.
„Tai ne lokautas, o galimybė darbdaviui streikuotojus pakeisti kitais. Tokių sąlygų nėra jokioje pasaulio valstybėje. Tai sustabdys bet kokius mėginimus streikuoti ir reikalauti savo teisių“, – 15min teigė R.Tamošauskas.
Kas buvo iškreipta? Kai kuriose Vakarų pasaulio šalyse lokautas yra įteisintas. „Tačiau lokautas Europoje taikomas tada, kai darbdavys streiko metu nori stabdyti gamybą, nes jam neapsimoka. Tai normalu. Bet Lietuvoje lokautas leis susidoroti su streikuotojais. Ar matote skirtumą?“ – klausė profesinės sąjungos lyderis.
Galės ramiai įdarbinti kitus
Pagal naujo Darbo kodekso apibrėžimą, darbdavys, paskelbęs lokautą, gali nutraukti darbo sutartis su streikuotojais. Tiesa, tik laikinai – iki kol truks lokautas. Kas dirbs vietoje jų?
Darbo kodeksas nurodo, kad į jų vietą darbdavys gali priimti naujus žmones pagal terminuotas darbo sutartis, pasitelkti laikinuosius darbuotojus. Arba nueiti paprasčiausiu keliu – paskirstyti darbą kitiems darbuotojams, kurie nestreikuoja.
„Legaliai skelbti streiką iš esmės bus neįmanoma, nes organizatoriai iškart neteks darbo. Patys streikai taps beprasmiai, nes darbdavys vietoje tavęs įdarbins kitą. Baimė streikuoti bus dar didesnė“, – įsitikinęs „Švyturio-Utenos alaus“ profesinės sąjungos tarybos vadovas.
Jei darbuotojai turi teisę streikuoti, tai tokią galimybę turi turėti ir darbdaviai, – mano verslo atstovas V.Sutkus.
Tiesa, Darbo kodeksas numato tam tikras sąlygas. Pavyzdžiui, darbdavys prieš penkias dienas turės įspėti kolektyvą apie skelbiamą lokautą. Taip pat turės įvardinti jo priežastis, tikslus, darbuotojų, kuriems taikomas lokautas, sąrašą. Kiekvieną darbuotoją, kad jis yra „juodajame sąraše“, turės įspėti bent prieš tris dienas.
R.Tamošauskas prisiminė, kad kai kilo streikas alaus darykloje, jo organizatoriai nebuvo po to kaip nors nubausti.
Pasiekė tikslą po 12 metų
Beje, įteisinti lokautą Lietuvoje darbdaviai siūlė dar 2004 metais. „Jeigu profsąjungos turi teisę skelbti streiką, tai darbdaviai privalo turėti galimybę taikyti lokautą“, – tada kalbėjo Pramonininkų konfederacijos narys Jonas Guzavičius. Tačiau pasiūlymas buvo atmestas tiek Trišalės tarybos, tiek Vyriausybės.
Praėjus 12 metų lokautas pagaliau bus įteisintas. Todėl Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus gali pakartoti tą patį.
„Jei darbuotojai turi teisę streikuoti, tai tokią galimybę turi turėti ir darbdaviai“, – mano V.Sutkus. Pasak jo, Darbo kodeksas turi numatyti vienodas galimybes visiems.
Statistikos departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje įvyko 242 streikai. Tai savotiškas Lietuvos rekordas, nes mūsų šalies streikų statistika labai skurdi. Pavyzdžiui, pernai per visus metus būta 296 streikai, tačiau daugybę metų nebūta nė vieno streiko. Be to, statistiką gerina tik švietimo darbuotojai, skelbiantys įspėjamuosius streikus. Taip nutiko ir šiais metais.
Abejoja tiek vieni, tiek kiti
Nors lokautas ir bus įteisintas, tačiau ar juo kas nors pasinaudos, abejoja tiek darbuotojų teisių gynėjai, tiek darbdavių atstovai. Tiesa, dėl skirtingų priežasčių abejoja.
„Kai taip trūksta darbuotojų, nematau prielaidų, kad kas nors Lietuvoje galėtų pasinaudoti lokautu. Kol kas realiai tai nėra aktualu. Ir pasaulyje jie skelbiami retai. Dažnai girdime apie streikus, bet ne apie lokautus“, – teigė V.Sutkus.
„Švyturio-Utenos alaus“ profesinės sąjungos tarybos pirmininkas R.Tamošauskas mato kitą priežastį – dirbantieji bijos skelbti streikus, tad darbdaviams net nebus progos jiems smogti atgal – lokautu.
