2014–2017 metais darbo užmokestis didžiausiame Europos ūkyje augo po vidutiniškai 2,7 proc. per metus, tuo tarpu likusiose 18 bendros valiutos bloko šalių vidutinis metinis augimo tempas sudarė tik 1 procentą.
Prieš krizę padėtis buvo priešinga: 2004–2007 metais darbo užmokestis Vokietijoje augo po vidutiniškai 0,6 proc. per metus, tuo tarpu kitose euro zonos šalyse vidurkis siekė 3,5 procento.
„Lėto darbo užmokesčio augimo laikotarpis Vokietijoje baigėsi“, – pareiškė centrinis bankas tyrimo ataskaitoje.
Vis dėlto, nors darbo užmokesčio augimas paspartėjo, tam tikri veiksniai, įskaitant rekordiškai žemą nedarbo lygį ir kvalifikuotos darbo jėgos stoką, galėjo jį varžyti, pažymėjo centrinis bankas.
Į Vokietiją yra atvykę daug darbininkų iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, kurie dažnai sutinka dirbti už mažesnį darbo užmokestį. Dėl to vidutinio darbo užmokesčio augimo tempas yra lėtesnis už potencialųjį.
Tačiau centrinis bankas prognozuoja, kad ateityje, kylant infliacijai, darbo užmokesčio augimas greičiausiai dar paspartės.
