Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Debatai apie šeimą atskleidė dialogo visuomenėje svarbą

Dabatų „Šeima – visuomenė – valstybė“ akimirka
Fotodiena.lt nuotr. / Dabatų „Šeima – visuomenė – valstybė“ akimirka
0
A A

Vilniuje baigėsi debatų ciklas „Šeima – visuomenė – valstybė“, kurį inicijavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Debatai suteikė galimybę visuomenei išklausyti argumentuotas ir kompetentingas nuomones šeimai aktualiais klausimais bei parodė, jog nuolatinis efektyvus dialogas tarp visuomenės ir valstybės geriausiai pasitarnautų vykdant šeimos politiką Lietuvoje.

Debatuose buvo nagrinėjamos keturios skirtingos temos: darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimo, santuokos svarbos visuomenėje, gerų santykių šeimoje kūrimo ir valstybės bei šeimos bendradarbiavimo. Savo nuomonę išsakė psichologai, sociologai, politologai, ekonomistai, teisininkai, darbdaviai ir kitų sričių atstovai.

Debatų dalyviams buvo keliamas tikslas savo argumentais įtikinti klausytojus. Publika turėjo galimybę išgirsti įvairių skirtingų nuomonių, jas palyginti, įvertinti ir apsispręsti, kurią poziciją palaikyti. Vieši debatai Lietuvoje dar nauja, bet daugelyje šalių jau įprasta ir visuomenės laukiama priemonė išsiaiškinti jai svarbius klausimus.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjos Jolantos Ramonienės, mintis surengti debatus kilo pastebėjus, kad viešojoje erdvėje diskusijos apie šeimą daugiau remiasi emocijomis, joms trūksta rimtų argumentų. „Mūsų tikslas – suteikti progą skirtingų požiūrių šalininkams ne vien išsisakyti, bet ir tiesiogiai išgirsti, išklausyti kitą pusę. Visuomenėje, deja, dar vyrauja monologo kultūra. Tačiau iš tiesų svarbiausia ne perrėkti vieniems kitus, nutildyti kitaip manančiuosius, o plėtoti dialogą, ne vien tarp valstybės ir visuomenės, bet ir tarp skirtingų visuomenės grupių.“

Dialogas reikalingas visur

Debatų ciklo metu išaiškėjo dialogo svarba tiek šeimoje puoselėjant tarpusavio santykius, priimant svarbius sprendimus, tiek kartu su darbdaviu ieškant palankiausių būdų derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, tiek sprendžiant reikalus savivaldos ar valstybės lygmeniu.

Debatų apie santykių šeimoje kūrimą metu buvo kalbama apie šeimoje pasitaikančius nesutarimus, krizes, kurios poros santykiuose yra natūralus palydovas, buvo aiškinama, jog svarbiausia, kad vyktų dialogas ir būtų bandoma visus iškilusius klausimus spręsti. Psichoterapeutė V.Bingelienė sakė: „Į santuoką ateina du jauni žmonės, kurių vertybės, požiūris į atsakomybes, pareigas skiriasi. Tai normalu. Didžiausia problema, kad susidūrę su pirmais konfliktais ignoruoja juos.“

Dialogas, be abejo, turi vykti ir tarp darbdavių ir darbuotojų (turinčių šeiminių įsipareigojimų), kad būtų surasti abiem šalims priimtini sprendimai. Pasak, Žinių ekonomikos forumo administracijos direktoriaus E.Leichterio, darbuotojas turi nebijoti ateiti pas darbdavį kaip partneris ir derėtis dėl jam palankių sąlygų.

Kalbėdamas apie šeimos ir valstybės santykį visuomenininkas D.Chmieliauskas teigė, kad bendradarbiavimas ir dialogas turi vykti ir siekiant atstovauti šeimų interesams savivaldos ar valstybės lygmeniu. Jis pasidalijo patirtimi, kaip šeimos, norėjusios surengti apvalaus stalo diskusiją su savivaldybių atstovais, iš pradžių susilaukė pasipriešinimo, nes manyta, kad šeimos ir vėl prašys pašalpų. Tačiau įsiklausius į šeimų ketinimus, paaiškėjo, jog per dialogą abi šalys gali pasiekti svarbių pokyčių bendruomenėje.

Įsiklausyti ir išgirsti

Labai svarbu ne vien išsakyti savo nuomonę, bet ir išgirsti, suprasti kitokią nuomonę, pasaulėžiūrą, poreikius. Tai ypač akivaizdžiai atskleidė antrųjų debatų metu vykusi emocinga diskusija apie santuokos reikalingumą. Paaiškėjo, kad labai svarbu savo poziciją pristatyti argumentuotai, o ne remtis išankstinėmis nuostatomis.

Taip pat svarbu įvertinti patirtį. Publicistas K.Klimka teigė, jog reikia kalbėti tiek apie ateitį, tiek apie praeitį, nes be atminties nėra ir ateities. Kad sugebėtumėm geriau suprasti kitą asmenį, reikia priimti jį tokį, koks jis yra. „Mūsų kova ir noras pakeisti kitą mums kenkia. Reikia išmokti matyti ir priimti skirtumus“, – debatuose „Geriems santykiams šeimoje pastangų nereikia" kalbėjo sutrikusio intelekto draugijos „Viltis“ vadovė D.Migaliova.

Per tuos pačius debatus edukologijos ir socialinės pedagogikos profesorė G.Kvieskienė priminė, kad Lietuvos visuomenė apskritai nelabai tolerantiška žmogaus kitoniškumui.

Fotodiena.lt nuotr./Dabatų `eima  visuomenė  valstybė akimirka
Fotodiena.lt nuotr.

Pasikeitimų pradžia – sąmoningumas

Sąmoningumo tema iškilo jau pirmuosiuose debatuose apie šeimos ir darbo derinimą. „Darbdavys turi atsakingai priimti sprendimus, – sakė verslininkė Egidija Vaicekauskienė. – „Bet darbdavys, deja, negali sukurti darbuotojams rojaus, nes yra atsakingas ir už tai, kad jo komanda būtų konkurencinga rinkoje.“

Kiekvienai šeimai nuolatos tenka priimti svarbius sprendimus: tiek pasiskirstant vaidmenis (kas augins vaikus, kas uždirbs pinigus ir pa.), tiek nusistatant šeimos prioritetus ir poreikius tam tikram laikotarpiui.

Verslininkas R.Lazauskas išsakė kitą svarbią mintį, jog svarbu ne tik siekti praleisti kuo daugiau laiko su šeima, bet ir tą laiką leisti kokybiškai. „Aš po daugelio verslo kūrimo metų pagaliau atradau laiko sau. Bet tada uždaviau klausimą – o kaip aš leidžiu tą laiką šeimoje? Vakar pastebėjau: man ant kelių kompiuteris, sūnus irgi prie kompiuterio, dukros taip pat kažką atskirai veikia. Tad iškyla klausimas, ar mes būdami šeimoje, šalia, tikrai būname vieni su kitais?“ – retoriškai paklausė jis.

Debatuose apie santykius šeimoje kalbėta ir apie asmeninį sąmoningumą, nuo kurio didžia dalimi priklauso tarpusavio santykių kokybė. Kalbėta apie tai, kad sąmoningumas, visų pirma, turėtų pasireikšti geru savęs pažinimu. E.Kučinskaitė, išsiskyrusiųjų sielovados centro „Bendrakeleiviai“ vadovė, akcentavo, kad sunku pašlijusius santykius išgelbėti, jei nepažįstame patys savęs: „Kaip du apie save ne ką žinantys sutuoktiniai gali pažinti vienas kitą?“

Debatuose atskleistas ir kitas svarbus aspektas, kad toli gražu ne visoms šeimoms reikia šalia jausti stiprų valstybės petį. Tačiau yra jautrių šeimų, nepasiruošusių bendram gyvenimui, kurioms reikia ir psichologinės, ir socialinės pagalbos. Filosofas A.Bielskis teigė, kad tik brandi, kultūringa šeima gali konstruktyviai bendrauti ir bendradarbiauti su valstybe. Švietimas nuo mažų dienų tiek valstybiniu lygiu, tiek šeimoje, kuri yra svarbiausia sąmoningumo mokykla kiekvienam, turi padėti ugdyti savarankišką ir brandžią asmenybę.

Psichologė V.Vasiliauskienė kalbėjo apie kryptingo švietimo svarbą. „Manau, kad valstybės švietimo ir ugdymo institucijos turėtų padėti šeimai paruošti jauną žmogų veiklai, šeiminiam gyvenimui, o ne prikimšti galvas dažnai nereikalingų teorinių žinių“, – sakė ji.

Šeimos ir valstybės bendradarbiavimas

Šeimos autonomiškumo valstybėje ribų nustatymo problema buvo aptariama ne tik tam skirtuose debatuose apie valstybės ir šeimos bendradarbiavimą, bet ir svarstant kitas temas.

Debatuose apie santykius šeimoje buvo išsakyta nuomonė, kad šiuolaikinei jaunai šeimai sunku išsaugoti gražius santykius viduje, nes niekas ja nesirūpina, trūksta geresnių sąlygų jaunai šeimai stiprėti. Debatų dalyvė advokatė G.Gudaitė kvietė į šią problemą pažvelgti iš kitos perspektyvos: „Kai šeima yra vieninga, sutaria tarpusavyje, tuomet ir tos išorinės sunkios sąlygos, nelaimės ir nepritekliai yra lengviau pakeliami.“

Ketvirtuosiuose debatuose apie šeimos ir valstybės santykį, filosofas ir žurnalistas A.Navickas aiškino, kad egzistuoja netinkamas valstybės požiūris į šeimą kaip į objektą, paramos gavėją. Šeima valstybei yra reikalinga, nes ji turi potencialą prisidėti prie valstybės siekių įgyvendinimo, pavyzdžiui, demografinės situacijos gerinimo. Tad į šeimą reikėtų žiūrėti kaip į partnerį, investuoti į ją.

Debatų įrašai – internete

„Mūsų visuomenėje reikėtų mažiau retorikos, lozungų, tuščių pažadų ir daugiau darbų. Bet kad tuos darbus politikai būtų motyvuoti daryti, reikia supratingos visuomenės, gebančios kartu siekti tikslo ir diskutuoti", – paskutinį debatų vakarą kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Skirma Kondratas. Ji išsakė viltį, kad debatai yra tik pradžia dialogo visuomenėje, kuris turėtų tęstis.

Debatų susitikimai vyko lapkričio 16, 17, 18 ir 23 dienomis, juos moderavo švietimo ir verslo konsultantė dėstytoja Lidija Laurinčiukienė ir docentas politologas Lauras Bielinis.

Visus debatų įrašus nuo gruodžio 1 dienos galite pažiūrėti internete. Informacija paskelbta tinklalapyje www.socmin.lt.

Atsiliepimuose apie debatų ciklą žiūrovai pageidavo, kad ir ateityje būtų rengiami vieši debatai šeimai svarbiais klausimais, nagrinėjamos įvairios temos, nebijoma kontroversiškų, visuomenėje diskusijas sukeliančių klausimų. 

Vakarais vyskusius debatus galėjo stebėti visi susidomėjusieji. 

Debatų ciklo iniciatorius – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, organizatorius –

VšĮ „SMART LOOK verslo akademija“, partneris – VšĮ „Šeimos santykių institutas“.

Pavadinimas

 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką