Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sausio 29 dieną nutarė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT), prašydamas išaiškinti, ar į importuotų prekių muitinę vertę reikia įtraukti jų pervežimo išlaidas.
Bylos duomenimis, Kauno teritorinė muitinė 2017 metų vasarį patikslino „Lifosos“ deklaruotų prekių – Baltarusijos naftos perdirbimo gamykloje „Naftan“ pagamintos ir iš bendrovės „Transachema“ 2014-2016 metais įsigytos techninės sieros rūgšties muitinę vertę.
Patikslinus vertę „Lifosai“ buvo paskaičiuota papildomai 25,9 tūkst. eurų muitų, 187,1 tūkst. eurų importo pridėtinės vertės mokesčio (PVM), 42,5 tūkst. eurų delspinigių bei 42,6 tūkst. eurų bauda.
Muitinė nustatė, kad „Lifosos“ deklaruota prekių muitinė vertė buvo mažesnė už jų gabenimo Baltarusijoje išlaidas, kurias patyrė „Naftan“, veždama prekes nuo gamyklos iki sienos su Lietuva.
„Lifosa“ su tokiu sprendimu nesutinka ir sako, kad prekių vežimo išlaidos buvo įtrauktos į „Transachemos“ Baltarusijos įmonei sumokėtą kainą. Pasak „Lifosos“, techninė sieros rūgštis yra šalutinis gamybos produktas, ją utilizuoti yra brangu, todėl jos pardavimo kaina yra ekonomiškai naudinga „Naftan“, net jei ji nepadengė visų patirtų vežimo išlaidų.
Teismas nurodė, kad viena vertus, sandorio ir kartu muitinė vertė turėtų būti patikslinta, kita vertus, didesnės už sumokėtą prekių kainą vežimo išlaidos gali būti pagrįstos prekių pardavimo į ES muitų aplinkybių.
„Siekiant išsklaidyti kilusias abejones dėl ginčo teisiniams santykiams aktualių Europos Sąjungos teisės normų aiškinimo bei taikymo, tikslinga kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu išaiškinti Sąjungos taisykles“, – rašoma teismo nutartyje.
Kiek „Lifosa“ ir „Transachema“ už prekes sumokėjo „Naftan“, nutartyje nenurodoma.
