2009 metų kovą sutuoktiniai po dienos pietų nusprendė pasivaikščioti Klaipėdos senamiesčiu ir išgerti kavos puodelį, tačiau suprato, kad tokios vietos tiesiog nėra. Gurkštelti kavos ten pat, kur ką tik sėmė šaukštu sriubą, sako, nenorėję. Porai norėjosi pajusti kavos ritualą, pasimėgauti jos kvapu.
„Buvo panašus oras kaip dabar, po lietaus, švietė saulė. Norėjome prasieiti ir patirti tam tikrą ritualą, bet neradome kur. Taip gimė idėja. Eidami palei Danę pamatėme naujai iškilusį raudonų plytų sandėlį, pašnekėjome, kad imame ir darome. Netrukus rimčiau ėmėme ieškoti patalpų“, – istoriją prisiminė Audrius ir Renata. Anuomet abu buvo įsisukę į samdomus darbus. Renata buvo vieno uostamiesčio viešbučio vadovė, o Audrius vadovavo spaustuvei, prieš tai gerą dešimtmetį dirbo telekomunikacijų bendrovėje, vadovavo Klaipėdos regionui.
Norėjome prasieiti ir patirti tam tikrą ritualą, bet neradome kur. Taip gimė idėja.
„Kažkada aš sakiau „niekada“, nes mano mama viešajame maitinime visą laiką dirbo, turi kavinę“, – pasakojo moteris.
Tačiau idėja porą taip užvaldė, kad ši netrukus atsidūrė Londone, baristų kursuose. Kaip pamena Renata, juose sutuoktiniai gilinosi į šios srities veiklą – degustavo rūgštesnes ir kartesnes kavas, mokėsi išplakti pieną, dozuoti kavą, stebėjo, kaip ją sumalti.
„Žinoma, netapome guru, bet įgūdžių įgavome“, – pasakoja Renata, jau po pusmečio H.Manto gatvėje kartu su sutuoktiniu klaipėdiečius pakvietusi į vienus pirmųjų kavos namų uostamiestyje. Tuo metu į miestą dar nebuvo atkeliavę tinkliniai kavos namai, kurių šiandien apstu visuose miestuose.
„Trukome gerą pusmetį. Kai dabar pašnekame, pasijuokiame, kad tai buvo visiškas nežinojimas, kur einame. Neturėjome jokio gilesnio supratimo apie kavą, kokia įranga reikalinga, kaip turi atrodyti kavinė. Buvome visiški naujokai. Kaip dabar sako – startup'eriai“, – šypteli Audrius.
Pirminė poros idėja buvo įrengti kavos namus, o greta – sulčių namus. Galiausiai abi idėjos apsijungė ir viskas sutilpo po vienu stogu. Tuo metu uostamiesčio kavinėse buvo siūlomos nebent apelsinų sultys, o Renata sumanė išplėsti asortimentą, tad meniu atsidūrė įvairiausi vaisių ir daržovių kokteiliai, nuo burokėlių ir morkų iki ananasų ir kriaušių.
Atsidarė per krizę
Pirmuosius kavos namus pora atidarė krizės laikotarpiu, 2009-iais. Baisu, sako Audrius, nebuvo, vedė ambicijos ir noras turėti savo verslą.
„Tikrai tikėjome, kai atidarėme, buvo pilna žmonių“, – prisiminė Renata. Pora pamena, jog būta ir tokių aplinkinių, kurie sukiojo prie smilkinio pirštą. Kas gi eis gerti šviežių sulčių? Tačiau poros tikėjimas nenuvylė. Po metų jie atvėrė dar vieną kavinukę Klaipėdos senamiestyje, vėliau dar dvi bei kavos namus Palangoje.
„Pirmieji metai nebuvo lengvi. Padarėme technologinių klaidų, teko keisti įrangą. Trintuvų kokybė buvo per silpna, neišgaudavome reikiamos konsistencijos, jie sulūžo per pirmas dvi darbo savaites. Buvo momentų, iš kurių pasimokėme. Pirkome papildomą įrangą, dirbome su meniu. Praėjome tą trejų metų kūdikystės periodą. Sakoma, kad 80–90 proc. verslų per pirmus trejus metus užsidaro“, – kalbėjo Audrius.
Sutuoktiniai stebėjo, kaip vienas po kito Klaipėdoje atsidarė ir šiuo metu veikia apie 20 kavos namų, tiesa, ne viena tokia kavinė po kelių mėnesių veiklos užvėrė duris.
„Dabar rinka išaugusi. Per dešimt metų žmonių Klaipėdoje yra sumažėję, ko gero, miestas prarado apie 30 tūkstančių gyventojų. Kas gelbsti rinką, mano manymu, kad dar nėra pasiektas vartojimo pikas. Jei anksčiau žmonės kavinėse gerdavo kavą, tarkime, vieną kartą per dieną, kiti tik kartą per savaitę, šiuo metu turime daug svečių, kurie eina kavos kasdien. Išaugo pats kavos vartojimas, nors žmonių kiekis susitraukęs. Lietuva pagal kavos suvartojimą atsilieka nuo Skandinavijos šalių, pagal puodelius ir kilogramus, tenkančius vienam asmeniui, nesiekiame Europos vidurkio“, – kalbėjo Audrius.
Išaugo pats kavos vartojimas, nors žmonių kiekis susitraukęs.
Jaunimo mokytojai
Per šį, regis, greit prabėgusį dešimtmetį sutuoktiniai sako pabuvoję mokytojais daugybei uostamiesčio jaunuolių. Jie neslepia – kavos namai, pavadinti „MaxCoffee“, pirmąja darboviete tapo dešimtims moksleivių ir studentų. Ne vienas jų grįždavo dirbti vasaromis.
„Esame pirmas darbdavys daugiausiai jauniems žmonėms. Visi žinomiausi verslininkai ir lyderiai nuo kažko atsispyrė. Pas mus moksleiviai pradeda dirbti 11–12 klasėje, susipažįsta su bendra idėja, kas yra sistema, tvarka, verslo virtuvė. Patiria, ką reiškia laiku ateiti į darbą, turi tam tikras atsakomybes, tarkime, užsakyti prekes, išmoksta aptarnauti klientus. Pradžioje jie negali būti profesionalai aptarnaudami klientus, mokome juos pagrindų, kaip išpildyti kliento norus. Esame poligonas jauniems žmonėms išmokti ruošti kavą ir kitus gėrimus, pajausti struktūrą, tiesiog pažinti save, suprasti, ko nori siekti“, – sakė verslininkas.
Renata antrino, jog jaunuoliams tenka išmokti kai kuriose situacijose peržengti save, mokytis diplomatijos bendraujant, taip pat išmokti girdėti, išklausyti, patylėti, o kartais ir nusileisti.
Per šį laiką sutuoktiniai mokėsi ir patys, tad plėtojantiems šeimos verslą pataria griežtai pasidalinti sferomis. Štai Renata, šiuo metu vėl grįžtanti į turizmo sritį, daugelį metų kavos namuose buvo atsakinga už personalą ir produkciją, o Audrius rūpinosi įranga, kokteiliais. Jo rankose buvo finansų kontrolė ir strategijų dėliojimas.
Vaikinų – mažuma
Sutuoktiniai skaičiuoja per dešimtmetį turėję apie 300 kolegų. Kaitos esama, nes vieni jaunuoliai dirba vasarą, kiti studijų metu, vieni sugrįžta, kiti iškeliauja studijuoti. Patikimus darbuotojus sako mielai priimantys ir vėl, tiesa, pasitaiko ir tokių, kuriems darbas lieka antrame plane, kada reikia skubėti į kurį nors muzikinį vasaros festivalį.
Dauguma kavos namų darbuotojų – merginos. Per dešimt veiklos metų pora suskaičiavo turėjusi vos penkis vaikinus baristas. Šiuo metu keturiose kavinėse dirba 23 darbuotojai.
„Vaikinai, ko gero, turi didesnes ambicijas, didesnius darbo lūkesčius. Jiems keista, kai reikia nuplauti, nulupti vaisius, ruošti kavą“, – pastebėjo verslininkų pora.
Jų gretose yra ir daug metų skaičiuojančių darbuotojų. Štai viena mergina, pradėjusi darbą dar būdama moksleivė, dabar yra kavinių vadovė, o sutuoktiniai turi laiko plėtoti naujas verslo idėjas.
„Nesakome, kad išradome dviratį, nė vienas iš tinklų Lietuvoje neišrado. Čia pasiimtos idėjos, modifikuotos ir pritaikytos savam regionui. Mes pasirinkome kavą ir sultis ir mes šiame kelyje sėkmingai ir stipriai laikomės“, – džiaugėsi Renata ir Audrius Statkevičiai, patys rytą pradedantys nuo kavos viename iš savo keturių kavos namų. Juokauja, kad yra tarsi batsiuviai be batų, tad namuose neturi kavos aparato. Rytinis kavos ritualas jiems leidžia pajusti kavos skonines savybes ir verslo pulsą.
