Prieš kelerius metus ant kiekvieno lūpų buvo žodis „Grexit“, reiškęs galimą Graikijos pasitraukimą iš euro zonos. Šiandien visi kartoja „Brexit“ – kalba apie Didžiosios Britanijos įsitikinimą, kad jai Europos Sąjunga nereikalinga ir valstybė neturi padėti kitoms valstybėms.
Nepaisant to, daug Europos valstybių pradeda lenkti Didžiąją Britaniją. Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo skaičiavimais, verslą Lietuvoje pradėti yra lengviau nei Didžiojoje Britanijoje.
Daug britų kompanijų – nuo tokių startuolių kaip „YPlan“ iki milžinų kaip „Barclays“ – perkelia dalį operacijų į Lietuvą, kuri prisijungė prie euro zonos 2015 metų sausio pirmąją. Be mažesnės biurokratijos (Lietuvoje verslą galima pradėti per 6,5 dienos, Didžiojoje Britanijoje – 12), Lietuvoje taip pat gyvena labai išsilavinę darbuotojai, sukurta palanki infrastruktūra ir palankūs mokesčiai verslui.
Kol Didžioji Britanija, pataikaudama rinkėjams, kalba apie išlygų technologijų gigantams panaikinimą, Lietuva pritraukia vis daugiau įmonių. Praėjusį mėnesį Lietuvos Ūkio ministerija priėmė naujas taisykles, leidžiančias investuotojams šalyje pretenduoti į dotaciją iki 4,34 mln. eurų.
Be to, Lietuva šešeriems metams atleidžia nuo pelno mokesčio kompanijas, įsikuriančias laisvosiose šalies ekonomikos zonose. Šiaip pelno mokestis Lietuvoje siekia 15 proc. ir gali sudaryti 5 proc. smulkiajam verslui. Tuo metu Didžiojoje Britanijoje pelno mokestis sudaro 20 proc. verslui, uždirbančiam 300 tūkst. svarų ar mažiau.
Kaip valstybė, atgavusi nepriklausomybę 1990 metais, turėdama mažiau nei 3 milijonus gyventojų, tapo tokia patraukli verslui?
Du pastaruosius dešimtmečius Lietuvos ekonomika augo. Tą lėmė palankūs mokesčių tarifai, Lietuva taip pat investavo į informacijos ir komunikacijos technologijas, gamybą, gyvybės mokslus ir pan. Be to, valstybė ruošia išsilavinusius, gerai angliškai kalbančius piliečius.
Trys ketvirtadaliai abiturientų mokosi toliau, palyginti su 40 proc. po vidurinės besimokančių britų.
