Sekite 15min Google
„Iš tekstilės gaminsime neaustinę medžiagą, kurią galima panaudoti labai įvairiai – nuo pastatų šiltinimo iki akustinių sienelių įrengimo“, – sako „Ecoservice“ vadovė Jurgita Nacevičienė.
Naująją liniją planuojama įrengti per dvejus metus ir kasmet joje perdirbti apie 6 tūkst. tonų pakartotiniam naudojimui nebetinkamos tekstilės.
Iš senų drabužių – medžiaga namams šiltinti
Neaustinė medžiaga, pasak J.Nacevičienės, Lietuvoje nėra naujiena – ji jau gaminama iš baldų gamybos metu susidarančių tekstilės likučių. Tačiau iš gyventojų surinkta tekstilė Lietuvoje šiuo metu į tokią medžiagą neperdirbama.
„Paprasčiausia šią medžiagą įsivaizduoti kaip panašią į akmens vatą. Ji gali būti skirtingo storio, tankio ir kietumo, todėl jos panaudojimo galimybės labai plačios, ypač statybų sektoriuje“, – aiškina „Ecoservice“ vadovė.
Perdirbimo procesas prasidės nuo tekstilės išplaušinimo – audiniai bus suardomi, iš jų pašalinamos sagos, užtrauktukai, etiketės ir kitos detalės. Į gautą pluoštą pridėjus dalį pirminės žaliavos bus gaminama neaustinė medžiaga.
Ji galės būti naudojama pastatams šiltinti, akustinėms sienelėms, lubų ar sienų apdailai, apsauginiams paklotams statybų metu ir kitiems gaminiams.
Perdirbimo poreikį augina ultra greitoji mada
Įmonės surinkta tekstilė ir toliau pirmiausia bus išrūšiuojama. Dėvėti tinkami drabužiai keliaus pakartotiniam naudojimui, o perdirbimui bus nukreipiama ta dalis, kurios antrą kartą panaudoti nebeįmanoma. Bendrovės preliminariu vertinimu, tokia tekstilė galėtų sudaryti apie 30 proc. surenkamo srauto.
„Ecoservice“ inovacijų projektų vadovė Laura Zukė pastebi, kad perdirbimo poreikis kasmet auga ir didžiausią įtaką tam daro greitoji ir ultra greitoji mada.
„Į tekstilės konteinerius vis dažniau patenka „Shein“, „Temu“ ir kitose platformose įsigyti drabužiai, kurių kokybė yra per prasta pakartotiniam naudojimui. Tai reiškia, kad vien surinkti ir išrūšiuoti tekstilę nebepakanka – turime ruoštis vis didesnę jos dalį perdirbti“, – sako L.Zukė.
Anot jos, apie 20 proc. Europoje surenkamos tekstilės jau sudaro Kinijos elektroninės prekybos platformose įsigyta produkcija. Dar prieš ketverius metus tokio srauto praktiškai nebuvo.
Vien pernai „Ecoservice“ surinko apie 7 tūkst. tonų tekstilės atliekų – beveik penktadaliu daugiau nei 2024 m. Vidutiniškai apie 75 proc. šio srauto nukreipiama pakartotiniam naudojimui, dar apie 5 proc. panaudojama žemesnės vertės gaminiams, pavyzdžiui, industrinėms šluostėms, gaminti. Likę maždaug 20 proc. panaudojami energijai gauti.
„Naujoji linija leis pakartotiniam naudojimui nebetinkamą tekstilę ne deginti ar paversti žemos vertės gaminiais, o perdirbti į naują žaliavą, kurią bus galima plačiai naudoti statybose ir kitose pramonės šakose“, – sako L.Zukė.
Tikisi, kad tai paskatins rūšiuoti
Tekstilės atliekų srautai Lietuvoje sparčiai auga. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2020 m. šalyje atskirai surinkta beveik 4 tūkst. tonų tekstilės atliekų, o 2025 m. – jau beveik 15 tūkst. tonų. Per penkerius metus atskirai surenkamas kiekis maždaug 4 kartais.
Vis dėlto nemažai tekstilės vis dar išmetama kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis. Skaičiuojama, kad tokiame sraute per metus susidaro apie 60 tūkst. tonų tekstilės – maždaug 6–8 proc. visų mišrių komunalinių atliekų.
L.Zukė tikisi, kad atsiradę didesni perdirbimo pajėgumai suteiks gyventojams ir daugiau motyvacijos tekstilę rūšiuoti.
„Žmogui svarbu žinoti, kas nutinka jo išrūšiuotiems drabužiams. Kai žinai, kad nebetinkama tekstilė gali būti ne sudeginta, o perdirbta ir tapti nauju gaminiu, atsiranda ir daugiau prasmės ją rūšiuoti“, – sako ji.
Beveik 8 mln. eurų investuos pati bendrovė
Bendra projekto „Tekstilės atliekų perdirbimo pajėgumų plėtra Lietuvoje“ vertė siekia 9,86 mln. eurų. Beveik 2 mln. eurų projektui skiriama iš Europos Sąjungos fondų, o likusią – apie 7,9 mln. eurų – dalį investuos pati bendrovė „Ecoservice“.
Investicija apims ne tik pačios perdirbimo įrangos įsigijimą. Lėšos taip pat bus skirtos jos projektavimui, pagaminimui, sumontavimui, reikalingai infrastruktūrai bei linijos paleidimui. Naują tekstilės perdirbimo projektą žadama įgyvendinti iki 2028 m. spalio pabaigos, planuojama kad čia bus sukurta 15 naujų darbo vietų.
Pagal ES finansavimo sąlygas naujoje linijoje bus perdirbama tik Lietuvoje surinkta tekstilė. Iš jos pagamintą neaustinę medžiagą bendrovė galės parduoti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
