Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 18d. 14:03

Ekonomistai apie Baltarusijos grasinimus užverti sieną: kas labiausiai nukentėtų Lietuvoje?

Pasienio patikros postas 15min tema
VSAT archyvo nuotr. / Pasienio patikros postas

Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad Baltarusija užveria sieną su Lietuva ir Lenkija. Ekonomistų vertinimu, jei šie grasinimai būtų įgyvendinti, tragedijos neatsitiks, tačiau nuostolių neišvengs transportininkai ir pigias žaliavas iš Baltarusijos įsivežantys baldininkai, biokuro jėgainės, metalo gaminių gamintojai.

Šis rugsėjis prasidėjo A.Lukašenkos grasinimais Lietuvai, itin kritikuojančiai režimo lyderį dėl nesąžiningų rinkimų ir smurto prieš taikius protestuotojus.

Rugsėjo 1-ąją pareiškęs, kad pamokys Lietuvą nukreipdamas baltarusiškus krovinius iš Klaipėdos uosto į kitus uostus, ketvirtadienį A.Lukašenka jau paskelbė iš viso užveriantis sieną su Lietuva ir Lenkija.

Kol kas nė vienas iš šių grasinimų neįgyvendintas – juda ir baltarusiški kroviniai per Klaipėdos uostą, ir eismas pasienyje su Baltarusija.

Kaip 15min jau rašė, A.Lukašenkos grasinimai nukreipti baltarusiškus krovinius iš Klaipėdos uosto į kitas šalis jokia naujiena – tokiais pareiškimas Baltarusijos politikai svaidėsi jau ne kartą, tačiau savo grasinimų taip ir neįgyvendino. Atvirkščiai – baltarusiškų krovinių apimtys Klaipėdoje pastarąjį dešimtmetį tik augo, nes Baltarusijai vežti savo krovinius per mūsų šalį ir patogiausia, ir pigiausia, ir greičiausia.

Vis dėlto ekspertai neatmeta galimybės, kad prieš kelias dienas iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino pažadą dėl 1,5 mlrd. dolerių (1,26 mlrd. eurų) dydžio valstybinės paskolos gavęs A.Lukašenka bandys įgyvendinti savo grasinimus – bent laikinai.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas

Tad kas nutiktų tokio scenarijaus atveju ir kokie verslai Lietuvoje patirtų daugiausia nuostolių? Ekonomistai 15min tvirtino, kad nors didelės tragedijos neįvyktų, atskiri sektoriai susidurtų su dideliais iššūkiais.

Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad užsidarius sienoms su Baltarusija labiausiai nukentėtų į šią šalį eksportuojančios įmonės, transporto sektorius, per Baltarusiją vežantis krovinius į kitas šalis, ir lietuviškos įmonės, įsivežančios pigias žaliavas. Įtaką pajustų ir statybos sektorius, kur dirbti atvyksta baltarusiai.

Tiesa, Baltarusija nukentėtų dar labiau, nes jai bendradarbiavimas su Lietuva dar svarbesnis negu mums.

Eksportui poveikis nedidelis

„SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad pirmiausia reikia įvertinti sienų užvėrimo įtaką Lietuvos eksportui ir importui. Pasak jo, nors teoriškai Lietuvos eksportas nukentėtų, praktiškai poveikis būtų nedidelis.

„Jeigu žiūrėtume į Lietuvos eksportą į Baltarusiją – 86 proc. sudaro reeksportas, tai produktai, kurių mes negaminame, tačiau jie per Lietuvos teritoriją važiuoja į Baltarusiją. Jei žiūrėtume lietuviškos kilmės prekių eksportą, tik 0,9 proc. prekių iškeliauja į Baltarusiją, ir ši šalis užima tik 25 vietą eksporto struktūroje“, – 15min sakė A.Izgorodinas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aleksandras Izgorodinas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aleksandras Izgorodinas

Jis pridūrė, kad iš lietuviškų prekių į Baltarusiją daugiausia išvažiuoja mašinų įrenginių, geležies, pieno produktų, plastiko, popieriaus.

Įskaičiavus ir lietuviškos kilmės prekių eksportą, ir reeksportą matyti, kad Baltarusija užima net 7 vietą.

„Faktas, kad 86 proc. eksporto sudaro reeksportas, reiškia, kad Baltarusija yra pakankamai svarbi šalis, kalbant apie tranzitą ir transportą. Į Baltarusiją keliauja 5,5 proc. transporto paslaugų eksporto srautų – ši šalis užima 6 vietą eksporto struktūroje“, – atkreipia dėmesį ekonomistas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Sunkvežimiai prie Medininkų pasienio posto laukia leidimo įvažiuoti į Baltarusiją
Luko Balandžio / 15min nuotr./Sunkvežimiai prie Medininkų pasienio posto laukia leidimo įvažiuoti į Baltarusiją

Tad vežėjams, vežantiems krovinius į Baltarusiją ar per šią šalį į Rusiją, Ukrainą, sienų užvėrimas atsilieptų gana skaudžiai. Kita vertus, ekonomistai neabejoja, kad poveikis būtų trumpalaikis, nes transporto bendrovės gana greitai surastų alternatyvius maršrutus per Lenkiją ir Latviją.

Beje, nors siena dar neužsidarė, transporto įmonėms gyvenimas jau pasunkėjo. „Linavos“ prezidentas Romas Austinskas 15min ketvirtadienį sakė, kad sustiprėjo visų lietuviškų vilkikų patikrinimas – anksčiau rentgeno aparatais lietuviškus vilkikus pasieniečiai tikrindavo pasirinktinai, o dabar tikrina visus.

O Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas 15min pasakojo, kad dviem Lietuvos transporto įmonėms pritaikyta pilna patikra – tai reiškia, kad kiekvienas jų vilkikas tikrinamas kiekviename taške ant sienos, todėl laikas, per kurį jos pristato užsakymą, pailgėjęs.

O kaip didžiausią smūgį Lietuvai kalbinti ekonomistai įvardija įtaką Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui ir „Lietuvos geležinkeliams“, kur baltarusiški kroviniai sudaro žymią dalį nuo visų krovinių.

Klaipėdos uoste
Klaipėdos uoste

Pavyzdžiui, Klaipėdos jūrų uoste baltarusiški kroviniai sudaro net 30 proc. visos krovos.

Nukentės baldininkai

Baltarusijai užsivėrus nuo Lietuvos nuostolių patirtų pigias baltarusiškas žaliavas įsivežančios įmonės – ypač baldų gamintojai.

S.Besagirskas 15min sakė, kad Lietuva iš Baltarusijos daug importuoja medienos ir metalų.

„Kodėl perkame? Tai pigiausia žaliava, kokią turime. Pavyzdžiui, Vakarų medienos grupė 25 proc. savo žaliavų perka iš Baltarusijos. Dauguma baldininkų dirba IKEA – jie dirba su mažomis maržomis, todėl žaliavų pabrangimas dar labiau apribos jų maržas“, – neigiamą įtaką mato S.Besagirskas.

VMG nuotr./Vakaru medienos grupė
VMG nuotr./Vakaru medienos grupė

Šioms įmonėms tektų ieškoti alternatyvių žaliavų tiekėjų, tačiau šie dėl susidariusios padėties gali pakelti kainas.

Tad, S.Besagirsko nuomone, baldų gamykloms gali tekti atsisakyti kai kurių užsakymų, nes nebegalės jų įvykdyti už tą kainą, kuri suderėta su užsakovu.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Sigitas Besagirskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Sigitas Besagirskas

S.Besagirskui pritaria ir A.Izgorodinas. Jis skaičiuoja, kad vien mediena ir metalai kartu sudėjus sudaro 37 proc. nuo viso importo iš Baltarusijos.

„Jei sieną uždaro, tos žaliavos neįvažiuoja į Lietuvą ir mūsų įmonės laikinai negali pagaminti savo gaminių ir jų eksportuoti – prarasta reputacija ir eksporto kontraktai“, – priduria ekonomistas.

O VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytojas Algirdas Bartkus 15min minėjo dar vieną sritį, kuri iki šiol labai priklausoma nuo pigių baltarusiškų žaliavų, – tai biokuro jėgaines. Iki šiol jos aktyviai pirko baltarusiškas medienos atliekas.

„Biokuro jėgainės gauna baltarusiškas miško priežiūros atliekas labai pigiai. Tad mums pigiai gamina elektros energiją, įmonėms sąnaudos mažesnės“, – teigė ekonomistas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Algirdas Bartkus
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Algirdas Bartkus

Tiesa, dėl rinką užgožusios pigios baltarusiškos biokuro masės jau ne vienus metus skundžiasi lietuvių biokuro tiekėjai. Tad pastarieji užsidarius sienai su Baltarusija susigrąžintų prarastas pozicijas.

A.Izgorodinas apibendrina, kad apskritai Lietuvos importo struktūroje Baltarusija gana svarbi šalis – importas sudaro 2,5 proc. ir Baltarusija užima 14 vietą tarp visų šalių.

Tarp nukentėjusių – ir turizmas

S.Besagirskas pabrėžia, kad užvėrus sienas neliks ir baltarusių turistų, kurie Lietuvos turizmo sektoriuje svarbūs, nes atvyksta paišlaidauti.

Dar viena grėsmė – lietuvių investicijos Baltarusijoje. S.Besagirskas tvirtina, kad Vakarų medienos grupė Baltarusijoje atidariusi didžiulę gamyklą, kurios produkcija skirta labiau Rytų rinkoms, tačiau jei dalis produkcijos keliauja ir į Vakarus – kils problemų, nes teks vežti per aplinkui.

A.Izgorodinas priduria, kad sienų uždarymą pajustų ir statybų sektorius, nes baltarusiai statybininkai atvyksta dirbti į Lietuvą.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Daugiabučio statybos Kaune
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Daugiabučio statybos Kaune

Visgi ekonomistai pabrėžia, kad sprendimas užverti sienas sugrįžtų bumerangu pačiai Baltarusijai.

„Jos ekonomika ypač priklausoma nuo eksporto pinigų, nes vidaus rinka silpna, stipriai nukentėjusi nuo koronaviruso, masinių protestų. Todėl svarbu palaikyti eksportą ir įvežti į šalį valiutą, kuri reikalinga stabilumui palaikyti. Pakenks Lietuvai, bet dar labiau pakenks sau, nes galėtų vežti krovinius per Rusiją, bet tai bus brangiau ir reikės laiko persiorientuoti“, – tvirtino A.Izgorodinas.

S.Besagirskas atkreipia dėmesį, kad tiesiogiai nukentės ir baltarusiškos įmonės, įsitvirtinusios Lietuvos rinkoje. Pavyzdžiui, Lietuvos ūkininkai pamėgę pigius baltarusiškus MTZ traktorius, kurie čia atsiriekę žymią dalį rinkos. Jei sienos užsidarys, nutrūks ne tik traktorių, bet ir jų detalių tiekimas. O tai gali paskatinti ūkininkus ateityje rinktis patikimesnį tiekėją.

Audriaus Gavėno / 15min.lt nuotr./Žemdirbių protesto akcija Vilniuje
Audriaus Gavėno / 15min.lt nuotr./Žemdirbių protesto akcija Vilniuje

Tad ekonomistai, pateikę daugybę pavyzdžių, kodėl Baltarusijai sienų uždarymas būtų kur kas skaudesnis negu Lietuvai, tikisi, kad ir šį kartą A.Lukašenkos grasinimai liks tik tuščiais žodžiais.

„Tikimybė, kad bus įgyvendinti grasinimai, labai nedidelė, nes, stebint istorinius įvykius, matome, kad kiekvienas didelis grasinimas pavirsdavo ne sankcijų įvedimu, bet kabinėjimusi prie smulkmenų, kurios nemažai pagadindavo mums gyvenimą.

A.Lukašenka pragmatikas ir skaičiuoja, kad Baltarusijai šios sankcijos brangiai kainuotų. Ko gero, bus taip pat, kaip visada – tikrins labiau vilkikus, kelioms dienoms sienas pridarys, bet radikalių sienų uždarymų nebus, nes nukentėtų ir Baltarusijos ekonomika“, – apibendrina S.Besagirskas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Video

00:30
02:26
08:17

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką