Elektroninės mados prekių parduotuvės „Stilago“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad per 2 metus beveik 11 proc. paaugo Lietuvos interneto naudotojų, bent kartą pirkusių internetu. Panašiai (8 proc.) augo ir internetinė prekyba drabužiais.
„Auga tiek avalynės, tiek drabužių pardavimas. Žmonės drąsiau perka internetu. Tačiau aksesuarų parduodama mažiau – manau, kad tiesiog ir pasiūla mažėja“, – 15min.lt sakė Jurgita Videikaitė, „Stilago“ Baltijos šalių vykdomoji direktorė. Bendrovės vadovas Šiaurės Europai Giedrius Sakalauskas pridūrė, kad aksesuarus pirkti yra paprasčiau, nes nesiskiria dydžiai. Tuo metu drabužius ir avalynę kurį laiką žmonės rinkosi atsargiai.
„Žmonės dabar įsitikino, kad nieko baisaus pirkti ir drabužius ir avalynę internetu. Visų pirma, tai yra saugus pirkimas – jeigu netinka, gali be jokių apribojimų grąžinti. Be to, žmonės, pamatę kažkokį „Next“ prekės ženklą, gali nueiti, pasimatuoti, sužinoti, kokie ten dydžiai, ir įsigyti produktą pas mus“, – sakė G.Sakalauskas.
Kai kurių drabužių pasimatuoti neįmanoma, nes jie parduodami tik internetu. O tuos, kuriuos pasimatuoti įmanoma, dažniausiai vaikams matuoja mamos, bijodamos, kad vaikams drabužis greitai gali tapti per mažas.
Užtrunka ilgiau
Visi „Stilago“ parduodami daiktai pirmiausia patenka į Bratislavą, kur yra bendrovės logistiniai sandėliai, ir tik tuomet keliauja pas pirkėją. Pristatymas užtrunka 3–4 savaites. Kadangi drabužio pasimatuoti dažnai neįmanoma, kartais žmonės prekes grąžina, nusivylę, kad su juo atrodo ne taip gražiai kaip reklamos modelis.
„Grąžinimų visada pasitaiko. Jeigu jūs perkate internetu ir turite mėgstamus prekės ženklus, žinote dydžius. Jeigu perkate kažką naujo, be abejo, yra tikimybė, kad netiks. Jūs ją grąžinsite, mes ją priimsime“, – sakė J.Videikaitė.
„Stilago“ vysto tris skirtingus prekybos modelius – gerbėjų klubą, kurie kasdien gauna naujus pasiūlymus, parduotuvę, kurią, kaip ir įprastus prekybos centrus, pasiekia naujos kolekcijos, ir išparduotuvę, kurioje siūlomas labai ribotas dydžių pasirinkimas.
Naujas kolekcijas siūlanti elektroninė parduotuvė žaidžia pagal tokias pačias žaidimo taisykles, kaip ir prekybos centrai. Išpardavimai sutampa su nuolaidomis įprastose parduotuvėse.
„Mes esame mados pasaulio dalis ir žaidžiame pagal jų taisykles“, – sakė G.Sakalauskas.
Ar pigus gali būti geras?
G.Sakalauskas sako, kad tarp drabužio kainos ir kokybės yra tiesioginė proporcija – pigiai gero daikto negausi. Pigiau galima nusipirkti tik senos kolekcijos daiktą.
J.Videikaitė su tokiu pareiškimu nesutinka – kartais mokame už prekės ženklą, o ne kokybę.
Yra prekės ženklų, kur, pavyzdžiui, avalynė yra tik kaip papildomas priedas prie kolekcijos. Kad pasiūlytum visą aprangą, pasiūlai ir batus, bet jie nėra tavo stiprioji pusė, – pasakojo J.Videikaitė.
„Yra prekės ženklų, kur, pavyzdžiui, avalynė yra tik kaip papildomas priedas prie kolekcijos. Kad pasiūlytum visą aprangą, pasiūlai ir batus, bet jie nėra tavo stiprioji pusė. Bet žmogui svarbu, kad jis dėvės tą prekės ženklą nuo galvos iki kojų. Faktas, kad jis sumokės daugiau ir jie netarnaus ilgiau. Tai yra paprasti dėsniai“, – sakė J.Videikaitė.
Perkantiems internetu, ji pataria atidžiai išsinagrinėti drabužių dydžius. Be to, svarbu pasidomėti ir audiniais, nes nuotraukos gali sudaryti klaidingą įspūdį.
„Prie kiekvienos prekės rašoma jos sudėtis. Vienai, kai žiūri į drabužį ant manekeno, o kai gauni, jis yra kitoks – paveiksliuke pavaizduota medvilnė gal atrodė kaip šilkas“, – sakė ji.
Netikros akcijos
Prekybos centrai kartais, prieš mažindami produkto kainą, ją prieš tai dirbtinai pakelia, kad galėtų skelbti nuolaidas.
J.Videikaitė tikina, kad internetinės parduotuvės fiktyvių akcijų neskelbia.
Aš manau, kad pirkimas internetu yra dar labiau pavojingas ir vedantis į pagundą nei pirkimas prekybos vietoje, – sakė J.Varanauskienė.
„Dirbtinės akcijos – internete tu to negali daryti. Yra visokie slapukai ir t.t. – žmonės mato. Net neįsivaizduoju, kaip galima tą padaryti, nes tu pasižiūri savo istoriją ir matai, kiek ta prekė kainavo anksčiau“, – sakė J.Videikaitė.
Julita Varanauskienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė, tikino, kad nuolatinio pirkėjo, nesvarbu, kur jis perka, neapgausi.
„Tai yra įmanoma. Bet jeigu turime nuolatinius pirkėjus internetu, tai jie, kaip ir tie pirkėjai, kurie vaikšto po parduotuves, žino tą pradinę kainą. Jeigu žmogus tikslingai laukia išpardavimo, tai jo nesuvilios neva nuleista kaina. Internetas yra ta vieta, kur greičiausiai galima palyginti alternatyvių pardavėjų kainas“, – sakė J.Varanauskienė.
Pasak jos, internete pirkėjų tyko ne mažiau pagundų, nei įprastoje parduotuvėje.
Susilaikyti sunku
„Aš manau, kad pirkimas internetu yra dar labiau pavojingas ir vedantis į pagundą nei pirkimas prekybos vietoje. Žmogus jaučia skausmą, kai išsiskiria su savo pinigais. Kai jis perka internetu, tai kontakto su pinigais kaip ir nėra“, – sakė J.Varanauskienė.
J.Videikaitė pasakojo, kad kiekvienas prekės ženklas išskiria tam tikrus daiktus, kurie yra privalomi tą sezoną („must have“).
„Žmonės patys atsirenka. Mes duodame, pavyzdžiui, sezono karščiausias tendencijas, kurias pardavėjas pozicionuoja“, – sakė J.Videikaitė, paklausta, ar „must have“ yra tiesiog tas produktas, kurį prekės ženklai nori kuo greičiau parduoti.
Vieni žmonės perka tą sezoną madingus daiktus, kiti ieško, kaip galėtų išsiskirti.
„Čia individualumo klausimas. Mes turime visko. Kai kurios moterys nori atrodyti taip pat, kaip atrodo kitos. O yra moterų, kurios nori atrodyti originaliau“, – sakė J.Videikaitė.
Ieškant originalių daiktų ar perkant tokius, kokius čiumpa visi, ir internete sunku išvengti pagundų.
„Tie, kas perka internetu, irgi niekaip nepabėga nuo tų pagundų ir kartais nusiperka tris kartus daugiau nei ketino. Kita vertus, nereiktų ant vieno kurpaliaus tempti visų pirkėjų ir visų vartotojų. Jeigu mes kalbėsime apie tai, kas perka internetu, tai rasime nemažą dalį tokių, kurie perka, nes ten yra pigiau. Pragmatiškumo jie turi daugiau nei tie, kurie internetu neperka, ir galbūt sugeba vis tik nusipirkti tik tai, ko jiems reikia“, – sakė J.Varanauskienė.
