Šiuos rezultatus didžiąja dalimi lėmė ženkliai atsigaunantis sveikatos draudimas. Iš viso ERGO Baltijos šalyse per pirmus devynis 2014 m. mėnesius pasirašė įmokų už 117 mln. eurų ir augo 5 proc.
Gyvybės draudimo šuolis yra pagrindinė visos Baltijos šalių draudimo rinkos tendencija šiais metais, - teigė K.Bagdonavičius.
19 proc. išaugo pajamos iš įmokų už sveikatos ir gyvybės draudimą. ERGO Baltijos šalyse pralenkė rinką – kai rinka augo 7,5 proc., ERGO – 9,7 proc. Didžiulis ERGO šuolis, lyginant su rinka, fiksuojamas sveikatos draudimo srityje – čia ERGO rinkos dalį išaugino iki 22,9 proc.
„Trijų ketvirčių rezultatai liudija, kad ERGO strategija – koncentruotis į pagrindines verslo sritis – pasiteisino. Augame sparčiau nei Baltijos šalių draudimo rinka, todėl šiandien jau užimame didesnę rinkos dalį“, – teigia ERGO draudimo bendrovių Baltijos šalyse valdybos pirmininkas Kęstutis Bagdonavičius.
Pasak jo, pajamų struktūra rodo, kad pasiektas augimas nėra vienadienė sėkmė. Esamų ERGO klientų lojalumas ir jiems siūlomas platus, jų poreikius atitinkantis, paslaugų portfelis – sėkmę lemiantys faktoriai. Visa tai leidžia prognozuoti, kad šių metų pabaigoje ERGO rezultatai bus dar geresni.
Sparčiausiai augančia ERGO verslo sritimi ir toliau išlieka sveikatos ir gyvybės draudimas – per pirmus devynis metų mėnesius pelnas išaugo beveik 40 proc. Didžiausią šuolį šioje srityje padarė ERGO Latvijoje. Čia už gyvybės ir sveikatos draudimą pasirašytų įmokų suma išaugo daugiau nei penktadaliu (22 proc.) ir sudarė 16,89 mln. eurų. Ne mažiau įspūdingai augo pajamos iš įmokų už gyvybės draudimą Estijoje ir Lietuvoje – atitinkamai 19 proc. (4,39 mln. eurų) ir 16 proc. (16,5 mln. eurų).
Stabilios pajamos iš ne gyvybės draudimo leidžia išlaikyti vienas iš pirmaujančių pozicijų Baltijos šalių rinkoje. Šiemet geriausi ERGO rezultatai ne gyvybės draudimo sektoriuje – Lietuvoje. Čia įmokų suma paaugo apie 3,5 proc. ir sudarė beveik 36 mln. eurų.
Per tris pirmus 2014 m. ketvirčius ERGO klientams Baltijos šalyse buvo išmokėta 57,4 mln. eurų išmokų. Viena didžiausių išmokų šiuo laikotarpiu buvo išmokėta Lietuvoje dėl afrikinio kiaulių maro (2,2 mln. eurų), Estijoje – privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo išmoka dėl kelių eismo nelaimės siekė 1,02 mln. eurų. Latvijoje didžiausia išmoka buvo užfiksuota dėl gaisro komercinėse patalpose, ji siekė 0,7 mln. eurų.
ERGO investicijų portfelis per pirmus tris 2014 m. ketvirčius Baltijos šalyse išaugo iki 311 mln. eurų.
ERGO investicijų portfelis per pirmus tris 2014 m. ketvirčius Baltijos šalyse išaugo iki 311 mln. eurų. Ne gyvybės draudimo bendrovės mokumo koeficientas, kuris turi siekti mažiausiai 140 proc. pagal ERGO Grupės reikalavimus, jau kuris laikas yra didesnis nei 200 proc., o pastaruoju metu paaugo dar ir pasiekė 214 proc.
Vertinant šių ir praėjusių metų trijų ketvirčių duomenis, ERGO rezultatai Baltijos šalyse pranoko draudimo rinkos augimą 2,2 proc., o bendrovės užimama rinkos dalis padidėjo nuo 13,1 proc. iki 13,4 proc. Lietuvoje sparčiausiai ERGO užimama rinkos dalis augo sveikatos draudimo srityje – 17,4 proc. Latvijoje ir Estijoje ERGO rinką gyvybės draudimo srityje augino atitinkamai 10,5 proc. ir 6,5 proc.
„Gyvybės draudimo šuolis yra pagrindinė visos Baltijos šalių draudimo rinkos tendencija šiais metais, susijusi su atsigaunančia ekonomika ir didėjančiu gyventojų sąmoningumu. Iš kitos pusės, rinkai konsoliduojantis, ne gyvybės draudimo sektoriuje mažės paskatų didesnei konkurencijai, kuri pastaruoju metu buvo itin arši. Vis dėlto, augant gyventojų pajamoms, draudikai dažniau konkuruos ne vien kaina, bet ir pagal kokybinius kriterijus“, – prognozuoja K.Bagdonavičius.
