Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

ES parama kuria pridėtinę vertę

LR Ūkio ministerijos ES paramos koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė: Europos Sąjungos finansavimas nėra vien tik tiesioginė piniginė parama. ES skiriamos lėšos kuria didelę pridėtinę vertę, padeda taupyti valstybės lėšas, pritraukti užsienio investicijų, skatina eksportą ir inovacijų
ŪM nuotr. / LR Ūkio ministerijos ES paramos koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė: Europos Sąjungos finansavimas nėra vien tik tiesioginė piniginė parama.
Šaltinis: 15min
0
A A

2007-2013 metų periodu Ūkio ministerija numačiusi paskirstyti daugiau nei 5 mlrd. litų ES paramos lėšų projektų vykdytojams visoje Lietuvoje. Šiuo metu jau yra išmokėta virš 3 mlrd. litų. Tačiau tai nėra vien tik tiesioginė piniginė parama. Europos Sąjungos skiriamos lėšos kuria didelę pridėtinę vertę, padeda taupyti valstybės lėšas, pritraukti užsienio investicijų, skatina eksportą ir inovacijų plėtrą.

Parėmė eksportuojančias įmones

„Naujos galimybės“ – viena populiariausių Ūkio ministerijos kuruojamų priemonių. Ši priemonė skirta įmonių ir jų produkcijos pristatymui užsienyje vykstančiose tarptautinėse parodose, kontaktų mugėse, verslo misijose. Įmonėms padengti nuvykimo į renginius išlaidas ir pasigaminti reprezentuojančią medžiagąbuvo skirta iki 55 proc. intensyvumo parama. Taip pat finansuotas gaminių, kuriuos įmonės ketino eksportuoti sertifikavimas. Pagal šią priemonę šiuo metu įgyvendinama 616 projektų, sutarčių su įmonėmis sudaryta už daugiau kaip 92 milijonus litų.  Projektų įgyvendinimas jau įsibėgėjęs – įmonėms išmokėta beveik 57 milijonai litų. Tad šios lėšos įsitvirtinti užsienio rinkose padėjotikrai ne vienai įmonei.

Priemones buvo stengiamasi kurti taip, kad Europos Sąjungos parama įmonę lydėtų nuo pirminės idėjos iki visiško jos įgyvendinimo.

Suremontuoti pastatai taupo lėšas

Kita sritis, kuriai skiriamas didelis dėmesys – viešųjų pastatų renovacija. Pagrindinis renovacijos tikslas – mažinti pastatuose sunaudojamos energijos sąnaudas. Šiam tikslui nacionaliniu lygiu jau yra skirta 658,07 mln. litų, o regioniniu lygiu – 280,21 mln. litų. „Suremontuoti darželiai, mokyklos, ligoninės, kiti visuomeninės paskirties pastatai. Atnaujinus pastatussumažėja išlaidos šildymui, o tai palengvina savivaldybių finansinę naštą, gerėja mikroklimatas, mažėja sergamumas“, – pasakoja Ūkio ministerijos ES paramos koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė.

Remiamas mokslas

Mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimas – dar vienas ES paramos finansavimo prioritetas. Tokiomis priemonėmis kaip „Inoklaster LT“ ir „Inoklaster LT+“ siekiama pagerinti žinių ir technologijų sklaidos terpę, Lietuvos pramonės šakų ir sektorių bendradarbiavimą. Taip pat skatinama įmones jungtis tarpusavyje į klasterius ir didinti Lietuvos pramonės tarptautinį konkurencingumą, pristatant savo produkciją ir užsienio rinkoms. Pagal šias priemones įmonėms ketinama išmokėti daugiau nei 62 mln. litų ES struktūrinės paramos lėšų.

Klasterių steigimasis ir plėtra  –  ganėtinai nauja iniciatyva Lietuvoje. Specifine veikla užsiimančios įmonėsatlieka tik tam tikrą siaurą funkciją. Pavieniui įsitvirtinti tarptautinėse rinkose joms yra sudėtinga.  Apsijungusios į klasterius jos pagamina kokybišką galutinį produktą, kas vartotojui yra daug patraukliau. Vienas iš klasterių pavyzdžių yra Vilniaus kino klasteris. Nugriovus Lietuvos kino studijos pastatą šis klasteris apjungė kelias specifines paslaugas audiovizualinės produkcijos kūrėjus teikiančias įmones. Šiuo metu klasteris kuria kino produkciją ne tik Lietuvos, bet ir užsienio įmonėms. O netrukus ketina įsirengti vieną moderniausių kino studijų Europoje, kurioje galės filmuoti ne tik kino filmus, bet ir prisidėti prie mokslinių tyrimų veiklos.

Pasak Vilniaus kino klasterio atstovo Pauliaus Baltramiejūno, įsirengti tokią filmavimo studiją jie planavo. Tačiau vien savo lėšomis tai būtų padarę gal per septynerius metus, gavus ES finansavimą tai pavyks padaryti per dvejus.

Lanksčios priemonių sąlygos

Siekiant, kad verslininkai bei viešojo sektoriaus atstovai galėtų kuo lengviau pasinaudoti ES parama, o paramos skyrimo sąlygos ir būdai atitiktų gavėjų lūkesčius, nuolat bendraujama su įvairių organizacijų atstovais.

„Su verslininkais yra tariamasi, priemonių taisyklės iš anksto skelbiamos viešai ir derinamos su socialiniais bei ekonominiais partneriais “, – sako  R. Armonienė.

Paskelbus kvietimą, stebima ir analizuojama, su kokiais sunkumais susiduria verslininkai. Pagal tą pačią priemonę skelbiant naują kvietimą, kiek įmanoma koreguojamos sąlygos atsižvelgiant į verslo pageidavimus. Prisitaikant prie kintančių ekonominės aplinkos sąlygų yra peržiūrimos ES finansuojamos priemonės, kai kur sumažinami reikalavimai įmonėms, padidinamas paramos intensyvumas,stengiamasi finansuoti su eksportu susijusias ūkio sritis, siekiama į Lietuvą pritraukti daugiau užsienio investicijų. Pavyzdžiui, dabar Ūkio ministerija ruošiasi paskelbti naują kvietimą pagal priemonę „Invest LT-2“. Sąlygos, lyginant su pirmuoju kvietimu, bus liberalesnės. Kitas pavyzdys – šiemet pradėtas teikti dalinis palūkanų kompensavimas bendrovėms be INVEGA garantijų, nes pastebėta, kad ne visoms įmonėms jos reikalingos.

„Tačiau tenka pripažinti, kad ne į visus verslininkų pageidavimus yra atsižvelgiama, nes ES paramos panaudojimas yra griežtai reglamentuojamas ES ir Lietuvos teisės aktais, kurių mes privalome laikytis“ – pastebi R. Armonienė.  

Nuo idėjos iki plėtros

Pagal Ūkio ministerijos kuruojamas priemones šiuo metu yra įgyvendinami 2735 Europos Sąjungos paramosprojektai

Priemones buvo stengiamasi kurti taip, kad Europos Sąjungos parama įmonę lydėtų nuo pirminės idėjos iki visiško jos įgyvendinimo. Pasinaudojus priemone „Idėja LT“ galima ištirti rinkos situaciją, išsiaiškinti ar idėja bus sėkminga. Pasinaudojus priemone „Intelektas LT +“ galima įsigyti mokslinių tyrimų ir technologijos plėtrai reikalingą infrastruktūrą, o vėliau siekti finansavimopagal priemones, skirtas pradėti ir plėtoti verslą, diegti šiuolaikiškus vadybos metodus, informacines technologijas. Ir galiausiai didinti įmonių darbo našumą, bei plėsti savo veiklą, pristatant savo produkciją užsienio rinkoms.

Tomas Belinskas

2007-2013 metų Ūkio ministerijos kuruojamos ES paramos statistika:

ŪM inf./2007-2013 metų Ūkio ministerijos kuruojamos ES paramos statistika

ŪM inf./2007-2013 metų Ūkio ministerijos kuruojamos ES paramos statistika

ŪM logotipas

Pavadinimas
 
 

 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką