Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

ES statistika rodo – Lietuvai inovacijos nerūpi

Laboratorijoje
123rf nuotr. / Laboratorijoje
Šaltinis: 15min
0
A A

Europos Komisijos duomenimis, Lietuva pernai pagal inovacijas atsiliko nuo Europos Sąjungos vidurkio ir liko mažiausių novatorių grupėje. Lietuvos rezultatai siekė vos 52 proc. Europos Sąjungos vidurkio. Teisninkų nuomone, dėl naujos Europos Sąjungos paramos Lietuva galėtų užsakyti inovacijų už 800 mln. litų, tačiau tam trukdo netobuli įstatymai.

Anot jų, inovacijų Lietuvoje padaugėtų atnaujinus teisinę bazę, kuri užtikrintų didesnę viešojo sektoriaus, tyrimus atliekančių institucijų ir verslo partnerystę.

Velkamės pabaigoje

Valstybė iš inovatyvių įmonių, bendradarbiaujančių su Lietuvos tyrėjais ir mokslininkais, galėtų užsakyti  daugiau faktiškai pritaikomų inovatyvių sprendimų, tačiau teisinė bazė nėra pakankamai lanksti, - sakė F.Miliutis.

„Valstybė iš inovatyvių įmonių, bendradarbiaujančių su Lietuvos tyrėjais ir mokslininkais, galėtų užsakyti  daugiau faktiškai pritaikomų inovatyvių sprendimų, tačiau teisinė bazė nėra pakankamai lanksti, kad visa tai vyktų efektyviai. Pakeitus kai kuriuos teisės aktus ir nustačius atsakingas institucijas, inovacijų kūrėjai galėtų siekti pasinaudoti beveik 700 mln. litų vien Europos Sąjungos parama, be to, dalimi finansavimo galėtų prisidėti ir valstybė”, – sakė advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas Feliksas Miliutis.

Europos Komisija paskelbė, kad Lietuva pagal inovacijas atsiliko nuo Europos Sąjungos vidurkio ir šalis vėl liko mažiausių novatorių grupėje. Lietuvos rezultatai siekė vos 52 proc. Europos Sąjungos vidurkio.

F.Miliutis teigė, kad atnaujinus kai kuriuos teisės aktus, Lietuvoje galima būtų pasiekti panašų inovacijų finansavimo modelį, kokį jau yra pritaikiusios kai kurios Vakarų šalys.

„Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje Nacionalinė sveikatos tarnyba kelerius metus nesėkmingai bandė išspręsti su kraujo donorais susijusią problemą – tradicinių viešųjų pirkimų būdu nepavyko įsigyti tinkamų kėdžių. Siekta įsigyti kėdžių, kurios galėtų būti lengvai konvertuojamos į poziciją, tinkančią suteikti jiems reikiamą pirmąją pagalbą. Galiausiai nutarta kėdę tiesiog sukurti, per kelis viešųjų pirkimų etapus užsakant tyrimus ir kėdės sukūrimą. Taip problema buvo išspręsta“, – sakė F. Miliutis.

Siūlo keisti įstatymus

Anot teisininko, Lietuvai mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimui kitu finansiniu laikotarpiu numatoma skirti 678,9 mln. litų paramą.

„Tačiau Lietuvoje nėra aiškios schemos, kaip viešasis sektorius galėtų vykdyti mokslinę-tiriamąją veiklą, kurios tikslas būtų sukurti inovatyvias prekes ar paslaugas. Įmonės baiminasi investuoti į dar tik kuriamus, prototipinius produktus, tuo tarpu tyrimų institucijos ne visuomet yra linkusios juos parduoti įmonėms ir dalytis atradimais. Taigi, galima sakyti sukurtas užburtas ratas ir sena teisinė bazė iš jo nepadeda išeiti. Tiesa, išeities yra ieškoma – šiuo metu kuriamas naujas teisinis modelis“, – sakė F.Miliutis.

123rf nuotr./Mokestis už studijas
123rf nuotr./Mokslas

Ekspertas teigė, kad yra kuriamas vadinamasis ikiprekybinių pirkimų organizavimo teisinis modelis, pagal kurį inovacijų užsakymas galėtų būti skaidomas į kelis etapus. Valstybė, nustačiusi inovatyvaus sprendimo poreikį tam tikrai problemai spręsti, galėtų keliais etapais užsakyti galimybių studiją, prototipo sukūrimą ar bandomąją sukurto produkto partiją.

„Pavyzdžiui, konkursu galėtų būti užsakomas tik problemos sprendimo suradimas ar vienetinio prototipo sukūrimas. Tai būtų naujas finansavimo būdas, šiek tiek paprastesni viešieji pirkimai – vadinamieji ikiprekybiniai viešieji pirkimai, – kurie galėtų įtraukti daugiau privataus verslo dalyvių“, – prognozavo F. Miliutis.

Nepakankamas finansavimas

Anot eksperto, jau dabar teisinėje bazėje numatyta netiesioginė galimybė taikyti ikiprekybinio pirkimo procedūras, tačiau reikia nuoseklų ir aiškų modelį įtvirtinančio dokumento.

Pagal Europos Sąjungos skaičiuojamą inovatyvumo indeksą Lietuva užima tik 24 vietą tarp ES valstybių narių. Išlaidos, kurias valdžios ir aukštojo mokslo institucijos skiria moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtra, atitinka ES šalių vidurkį, tačiau verslo išlaidos šiai sričiai nedidelės.

Lietuvos verslo išlaidos tyrimams 2010 metais sudarė 0,23 procento BVP (ES vidurkis – 1,25 procento BVP), nors iki 2020 metų šis rodiklis turėtų pasiekti 2 procentus BVP.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką