Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Euro įvedimas užklupo ir „Swedbank“: kaip susitarti su klientais, kurie paskolas ėmė litais?

Swedbank
TOOMAS HUIK/PM/SCANPIX BALTICS / Postimees.ru / Swedbank
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete banko „Swedbank“ vadovai aiškino, kodėl įvedant eurą 7 tūkst. klientų už paskolas teks mokėti daugiau. Lietuvos banko atstovai tvirtino, kad taip „Swedbank“ Euro įvedimo įstatymo nepažeidžia, tačiau parlamentarai ir premjero patarėjas Stasys Jakeliūnas klausė, ar etiška bankui uždirbti iš euro įvedimo.

Komitete priminti Lietuvos banko pažadai, kad įvedus eurą kreditavimo sąlygos gerės. Taip pat cituotas „Swedbank“ pasirašytas Geros valios memorandumas, kuris draudžia kelti paslaugų ir prekių kainas.

Itin rizikinga kainodara

Ši kainodara yra ypatingai rizikinga ir ydinga klientų atžvilgiu, nes yra net du kintamieji, kurie paskolų kainą gali iškelti į pavojingas aukštumas.

Premjero patarėjas ekonomistas S.Jakeliūnas teigė, kad būsto paskolos yra sudėtingos.

Tai 20–30 metų sutartys su didelėmis rizikomis ir kainomis: „Turime kalbėti apie euro įvedimo kontekstą, kitų verslų galimybes keisti kainodarą ir reputaciją. Ši kainodara yra ypatingai rizikinga ir ydinga klientų atžvilgiu, nes yra net du kintamieji, kurie paskolų kainą gali iškelti į pavojingas aukštumas. Ar Lietuvos gyventojai įvertina šias rizikas? Dabar palūkanos žemos, bet jos kils.“

Pasak jo, Lietuvos banko prievolė yra ginti vartotojų interesus ir prevenciškai, ne tik konkrečiu atveju.

„Pagrindinė problema yra euro įvedimo procesas. Įstatymo nuostatos ir Geros valios memorandumas įpareigoja nekelti kainų.

Asmeninio archyvo nuotr./Stasys Jakeliūnas
Asmeninio archyvo nuotr./Stasys Jakeliūnas

Bankas save nori pateikti kaip išskirtinį per kainodarą, tačiau kyla klausimas: kas yra aukščiau – įstatymas ar paskolos sutartis? Aš manau, kad įstatymas. Mes skaičiavome ir matome, kad bankas iš klientų dėl euro įvedimo gaus papildomų pajamų“, – teigė S.Jakeliūnas.

Norėjo paskatinti skolinti litais

Skaičiuojama, kad 100 tūkst. litų paskola per metus pabrangs 120 litų. Sutartis pabrangs apie 1 proc.

„Swedbank“ valdybos pirmininkė Dovilė Grigienė pasakojo, kad 2010 m. banke buvo suformuota nauja kainodara. Dalis jos buvo litais, dalis eurais. Į ją, be banko maržos ir Euriboro, buvo pridėtas šalies ekonominis faktorius. Tuo metu tai buvo geras sprendimas klientams.

Skolinimasis vyko litais. Ši kainodara leido skolinti už gerokai mažesnes palūkanas. Klientų ir priežiūros institucijų nuomonė buvo labai pozityvi.

„Šiais metais matydami, kad vyks pabrangimas, visiems klientams išsiuntinėjome laiškus. Tai buvo klaidingas sprendimas, nes viešoje erdvėje kilo didelis nepasitenkinimas. Šiuo metu susitinkame asmeniškai ir tai jau padarėme su 450 klientų. Daugelis nori, kad būtų taikoma senoji kainodara“, – sakė valdybos pirmininkė.

Dovilė Grigienė
Dovilė Grigienė

Ji vylėsi iki euro įvedimo suspėti susitikti su visais tokias paskolas paėmusiais žmonėmis. Šiuo metu skaičiuojama, kad 100 tūkst. litų paskola per metus pabrangs 120 litų. Sutartis pabrangs apie 1 proc.

Banko atstovai tikino, kad net ir pabrangusios paskolos žmones tenkina, nes nauji klientai tokiomis geromis sąlygomis skolintis negalėtų.

Kai buvo konstruojamas šis produktas, niekas nesiskolino litais būstui. Buvo ieškota sprendimo, todėl sudėliojome tris komponentus. „Žmonės supranta riziką ir garantuoju, kad jiems visiems viskas paaiškinta“, – teigė D.Grigienė.

Bankas nudegė dėl per gerų sąlygų

Išėjo taip, kad iš savo gerumo bankas pats sau išsidilgino delikačią vietą, – paaiškino I.Šimonytė.

Lietuvos banko pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė teigė, kad klientai, pasirašinėdami sutartis ir pasirinkdami litą kaip sutarties valiutą, gavo išskirtinai geras sąlygas. Bankas taip norėjo paskatinti klientus imti paskolas litais.

„Išėjo taip, kad iš savo gerumo bankas pats sau išsidilgino delikačią vietą. Komunikacinis jovalas yra kenksmingas. Vis dar esame aiškinimosi stadijoje su banku. Būtų gerai, jeigu bankas rastų sprendimą su savo klientais. Būkime teisingi, ir dabar šių klientų sąlygos yra gerokai geresnės nei kitų paskolos turėtojų“, – sakė buvusi finansų ministrė.

Pasak jos, maržos gali didėti, jeigu tai numatyta sutartyse: „Tai nėra tik mūsų patirtis. Lygiai tokia pati situacija buvo Latvijoje. Galutinė marža priklausys nuo Lietuvos skolinimosi reitingų. Mūsų teisininkų nuomone, dabartiniam Euro įvedimo įstatymui šie veiksmai neprieštarauja.“

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Ingrida Šimonytė
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Ingrida Šimonytė

I.Šimonytė teigė, kad negalima 7 tūkst. kredito sutarčių suvesti į visą kreditavimą. Anot jos, rinkos sąlygos skolintis gerės. Tai yra faktas. „Kuo daugiau būsto paskolų turi būti fiksuotomis palūkanomis. Žmonės mėgsta rizikuoti, bet nesupranta, kuo jie rizikuoja. Galime prisiminti, kai per krizę buvo siūloma naikinti Viliborą, nes jis sparčiai kilo.

Naujos sutartys tokia kainodara neišduodamos. Reikia išspręsti problemą su tais 7 tūkst. žmonių. Galima keisti įstatymus, tačiau šie klientai gali atsidurti išskirtinėje padėtyje. Po trijų savaičių turime matyti, kad bankas problemą išsprendė“, – minėjo Lietuvos banko atstovė.

Gali skųsti teismui

Informacija apie palūkanų skaičiavimo ir keitimo tvarką bei sąlygas paskolos gavėjui yra esminė, todėl privalo būti atskleista tinkamai ir laiku, – teigė M.Liatukas.

Advokatų kontoros „Magnusson ir partneriai“ partneris Marius Liatukas 15min.lt teigė, kad esminis klausimas – kaip tiksliai bankas savo klientus informavo apie palūkanų skaičiavimo mechanizmą.

„Informacija apie palūkanų skaičiavimo ir keitimo tvarką bei sąlygas paskolos gavėjui yra esminė, todėl privalo būti atskleista tinkamai ir laiku. Netinkamai pateikta informacija gali sudaryti sąlygas teisiniam ginčui. Tokia informacija vartotojui privalo būti pateikta aiškiai ir nedviprasmiškai. Taip, kad ja remdamasis neprofesionalas galėtų priimti sprendimą, suvoktų galimų padarinių riziką“, – teigė advokatas.

Marius Liatukas
Marius Liatukas

Pasak jo, bankas norėjo pasididinti litais išduotų paskolų dalį, todėl taikė labai palankią kainodarą tokioms paskoloms, tačiau akcentuodamas jos privalumus sutarties sudarymo metu, bankas taip pat privalėjo aiškiai informuoti vartotoją, kokiais atvejais ir kaip ši kainodara ateityje gali keistis.

„Dėl to būtina įvertinti, ar bankas, tinkamai informavo paskolos gavėjus prieš jiems sudarant paskolų sutartis apie paskolos palūkanų skaičiavimo ir perskaičiavimo tvarką, ar jokios reikšmingos informacijos visiškai ar iš dalies nenutylėjo. Šiuo atveju reikšmingais laikytini ir vieši banko atstovų pasisakymai, kuriais vartotojams buvo garantuojama, jog įvedus eurą įmokos nepadidės“, – sakė M.Liatukas.

„Swedbank“ 15min.lt prieš mėnesį teigė, kad paskolas litais pasiėmusių žmonių įmokos įvedus eurą nesikeis.

Advokatas teigė, kad „Swedbank“ klientai savo teises gali ginti teismuose: „Neatmestina galimybė, jog netinkamas informacijos apie paskolos palūkanų pasikeitimo riziką atskleidimas galėtų sudaryti sąlygas tokias nuostatas ginčyti teismine tvarka. Ypač turint omenyje, kad paprastai banko sutartys yra parengtos paties banko (standartinės sutarties sąlygos), jų sąlygos (ypač bendrosios) yra nekeičiamos, todėl remiantis Civilinio kodeksu, ginčytinos sutarties sąlygos turėtų būti aiškinamos vartotojo bei prie sutarties prisijungusios šalies naudai.“

Eurą pasitinkant
Eurą pasitinkant
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką