„Rusija, praėjusių metų vasarą tapusi Pasaulinės Prekybos Organizacijos (PPO) nare, nesilaiko PPO įsipareigojimų, Lietuvos vežėjai patiria milžiniškus nuostolius kasdien, o oficialūs Lietuvos Vyriausybės užklausimai paaiškinimo nesulaukė, – antradienį EP Strasbūre kalbėjo europarlamentarė Laima Liucija Andrikienė. – Mūsų atsakas turi būti griežtas: Rusijos ambasadorius turi būti iškviestas pasiaiškinti ES pareigūnams, nors tai ir būtų beprecedentis įvykis. Europos Komisija turi kreiptis į PPO, kad pastaroji imtųsi priemonių sudrausminti Rusiją. Šiandien Lietuva, rytoj tai gali būti kita narė.“
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Laima Andrikienė |
Rusijos įstojimas į PPO prekybos nepalengvino
Europos Komisijos vardu kalbėjęs Karelis De Guchtas sakė ne kartą pastebėjęs, kad Rusija taiko skirtingus sanitarinius standartus ES narėms, kurie neretai yra per griežti. Pasak jo, Europos Komisija bus raginama imtis atitinkamų veiksmų ir spręsti klausimus dėl sugriežtintos patikros.
Rusija veikia prieš Lietuvą, nes anksčiau jai priklausiusias valstybes laiko savo teritorija ir pasitelkia principą „skaldyk ir valdyk“, – kalbėjo R.Zile'as.
Tiesa, jis pridūrė, kad nederėtų skubėti kreiptis į PPO, esą pieš tai reikėtų įsitikinti, kad Rusija iš tikrųjų pažeidė prekybos sutartį: „Spalio 18 dieną šis klausimas bus svarstomas Europos Taryboje. Iki tol turėtume surinkti daugiau informacijos ir pasitarti. Prieš einant į teismą – o PPO ir yra teismas – turime pasirengti bylai.“
Latvijos europarlamentaras Robertsas Zile'as priminė, kad Latvijos eksportas į Rusiją anksčiau taip pat buvo sustabdytas, tuomet Rusija dar nebuvo PPO narė. Esą dabar, nors Lietuva ir yra PPO narė, Rusija Lietuvai vis tiek taiko diskriminacines priemones transporto ir energetikos sektoriuose.
„Rusija veikia prieš Lietuvą, nes anksčiau jai priklausiusias valstybes laiko savo teritorija ir pasitelkia principą „skaldyk ir valdyk“. Ji mano, kad ES negins vienos valstybės narės“, – kalbėjo R.Zile'as.
Ragino būti vieningais
Europarlamentaras Vytautas Landsbergis ragino ES vieningai žiūrėti į Lietuvos problemas.
„Buvusios Rusijos kolonijos dabar nori būti susietos su Europa, o ne Rusija. Politinė Kremliaus ataka yra siekis sugriauti mūsų ekonomiką, tai yra iššūkis ES. Galime kalbėti ne tik apie sunkvežimius Lietuvos pasienyje, bet ir ES – Rusijos pasienyje. Kremliaus atakos prieš atskirą valstybę ignoruojant ES egzistavimą yra siekis suskaldyti ES “, – sakė V.Landsbergis.
L. Donskis |
Leonidas Donskis pridūrė, kad sugriežtinti reguliavimai į Rusiją eksportuojamiems Lietuvos produktams yra keršto akcija už aktyvią Rytų partnerystės politiką.
„Rusija bando išsiaiškinti, kaip toli ji gali nueiti, darydama spaudimą. Po 1990 m. ekonominės blokados tai yra antras išpuolis. Dabar Lietuva yra kita šalis, tai yra ataka prieš ES ir ES būtina reaguoti į išpuolį“, – sakė europarlamentaras.
Klausimas dėl Lietuvos vežėjų diskriminacijos į darbotvarkę įtrauktas pasiūlius Vokietijos europarlamentarui Danieliui Caspary.
Sustabdė pieno produktų importą
Rusija, motyvuodama susilpnėjusia produktų kokybės priežiūra, pirmadienį sustabdė lietuviškų produktų įvežimą. Į juodąjį sarašą pateko trys vienos didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių – „Pieno žvaigždės“, „Rokiškio sūris“ ir „Žemaitijos pienas“, daug eksportuojančios į Rusiją.
Statistikos departamento duomenimis, šiemet per septynis mėnesius į Rusiją eksportuota 31 tūkst. tonų pieno produktų už 362,8 mln. litų.
„Rospotrebnadzor“ muitinėms išsiuntė nurodymus griežčiau kontroliuoti ir iš Lietuvos gabenamą mėsą bei žuvį.
„Rospotrebnadzor“ pranešime nurodoma, kad „Pieno žvaigždžių“ gamybos varškė „Svalia“ ir „Žemaitijos pieno“ grupės įmonės „Šilutės Rambynas“ sūrio lazdelės neatitinka sanitarinių ir epidemiologinių reikalavimų. „Svalios“ jogurte, anot Rusijos tarnybos, pritrūko bifido bakterijų ir jogurto kultūrų.
Skelbiama, kad kai kuriuose „Svalios“ ženklo produkcijos gaminiuose „Rospotrebnadzor“ neva aptiko nuodingų sintetinių medžiagų – ftalatų, o„Rokiškio sūrio“ jogurto su miško uogomis riebumas esą neatitinka kitų reikalavimų.
„Pieno žvaigždžių“ gaminama pieniška avižinė košė neatitiko skonio ir kvapo testo reikalavimų.
Statistikos departamento duomenimis, šiemet per septynis mėnesius į Rusiją eksportuota 31 tūkst. tonų pieno produktų už 362,8 mln. litų. BNS skaičiavimais, pieno produktų eksportas į Rusiją, kuris šiemet siekė 9,407 mlrd. litų, sudarė apie 3,9 proc. eksporto.