15min be reklamos
2022 11 27, 19:00

Už lyčių lygybę kovojanti Nyderlandų politikė: Lietuvoje moterų valdybose tik 23 proc. – dar reikia daug nuveikti

Antradienį Europos Parlamento (EP) nariai patvirtino naujas Europos Sąjungos (ES) taisykles, kuriomis siekiama padidinti lyčių lygybę akcijų biržoje listinguojamų įmonių valdybose. Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos narė Lara Wolters iš Nyderlandų teigė, kad Lietuvai dar reikia žengti didelius žingsnius į priekį, kalbant apie lyčių lygybę.
Lara Wolters
Lara Wolters / Vida Press nuotr.

Priminsime, kad ES direktyva siekiama sukurti skaidrias įdarbinimo procedūras įmonėse, kad bent 40 proc. nevykdančiųjų direktorių arba 33 proc. direktorių pareigų užimtų nepakankamai atstovaujama lytis – moterys.

Naujos taisyklės įsigalios po 20 dienų, nuo jų paskelbimo ES oficialiame leidinyje, tačiau ES valstybėms suteikiami 2 metai jas perkelti į nacionalinę teisę.

Tuomet konkreti nuostata dėl to, kiek procentų moterų turi būti valdybose, turės būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

Taisyklės numato, kad tais atvejais, kai kandidatai yra vienodai kvalifikuoti pareigoms užimti, pirmenybė būtų teikiama nepakankamai atstovaujamos lyties kandidatui. Anot EP narių, kvalifikacija turi likti svarbiausiu skaidrios atrankos kriterijumi.

Akcijų biržoje listinguojamos įmonės turės kartą per metus pateikti informaciją atsakingoms institucijoms apie lyčių atstovavimą jų valdybose, o jei tikslai nebus pasiekti – planą, kaip jos planuoja juos pasiekti. Ši informacija turės būti lengvai pasiekiama įmonės interneto svetainėje. Direktyva nebus taikoma mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurių darbuotojų skaičius neviršija 250. Vėliau numatyta įvertinti, ar į direktyvos apimtį derėtų įtraukti ir jas.

Europos Komisija pasiūlymą dėl šio teisės akto pateikė dar 2012 m., o EP savo derybinę poziciją priėmė 2013 m. Ilgą laiką šio teisės akto priėmimą blokavo ES Taryba.

EP pranešėja iš Nyderlandų, Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijai atstovaujanti Lara Wolters su 15min kalbėjo apie šios direktyvos įgyvendinimą atskirose valstybėse, tarp jų ir – Lietuvoje, pačios susidūrimą su nelygybe ir ko iš jos gimtosios šalies lyčių lygybės srityje galėtų pasimokyti Lietuva.

– Pirmiausia apžvelkime kokia šiuo metu yra bendrovių valdybų padėtis atskirose ES šalyse. Kokia situacija yra Lietuvoje ir jūsų gimtinėje – Nyderlanduose?

– Visoje ES 30,6 proc. bendrovių valdybų sudaro moterys (vykdomųjų ir nevykdomųjų valdybų kartu sudėjus). Tačiau tarp Europos šalių šiuo klausimu ryškūs skirtumai.

Štai Suomijoje bent trečdalis valdybos narių yra moterys, o Estijoje mažiau nei 1 iš 10 valdybos narių yra moterys. Be to, akivaizdu, kad Lietuvoje, kur moterų valdybose yra vidutiniškai 22,6 proc., dar reikia žengti didelius žingsnius į priekį, kalbant apie lyčių lygybę.

Lietuvoje, kur moterų valdybose yra vidutiniškai 22,6 proc., dar reikia žengti didelius žingsnius į priekį.

– Užsiminėte, kad, kur tobulėti šioje srityje išties yra. Taigi, Jūsų nuomone, ES šalys daro nepakankamai, kad užtikrintų lyčių lygybę įvairiuose sektoriuose?

– Visoje visuomenėje ir, be abejo, darbo vietoje dar reikia daug nuveikti siekiant pagerinti lyčių lygybę. Pavyzdžiui, darbas ne visą darbo dieną turėtų būti priimtinesnis vyrams, reikia geresnių ir teisingesnių vaiko priežiūros atostogų sąlygų, kokybiškos ir prieinamos vaikų priežiūros.

Kartu su kitais pažangiaisiais Europos Parlamento nariais toliau dirbu kovodamas su šiais iššūkiais.

Vida Press nuotr./Šeima
Vida Press nuotr./Šeima

– Esate iš Nyderlandų – ko iš jūsų gimtosios šalies galima pasimokyti Lietuvai ir kitoms šalims lyčių lygybės bei įmonių valdybų srityje?

– Nelabai žinau, kaip apskritai šiuo metu sekasi Lietuvai užtikrinti lyčių lygybę – tuo pačiu ir įmonių valdybose. Tačiau, žvelgiant į Nyderlandus, dabartiniai kvotų teisės aktai, kuriais siekiama didesnės lyčių pusiausvyros įmonių valdybose, buvo priimti dar iki šio Europos teisės akto priėmimo.

Jie davė vaisių – vis daugiau moterų priimama į didžiųjų įmonių valdybas mano šalyje.

Šiuo metu 38 proc. Nyderlandų bendrovių nevykdomųjų valdybų sudaro moterys. Tačiau tikrai ne viskas auksu žiba: pavyzdžiui, Nyderlanduose vis dar daugiau yra vadinamųjų „Peterių įmonių“ – kur daugiau vyrų, nei moterų užima aukščiausius postus.

– Ar pati esate susidūrusi su lyčių nelygybe? Koks būtų Jūsų asmeninis interesas kalbėti apie lyčių lygybę ir siekti pokyčių lyčių lygybės labui?

– Būdama moteris Europos politikoje, su lyčių stereotipais susiduriu ir pačiame Europos Parlamente. Pavyzdžiui, kai pernai tapau mama, negalėjau išeiti motinystės atostogų.

Nėra jokios tvarkos, pagal kurią nėščios Europos Parlamento narės galėtų būti laikinai pavaduojamos arba balsuoti nuotoliniu būdu.

„Scanpix“/AP nuotr./Europos parlamentas
„Scanpix“/AP nuotr./Europos parlamentas

– Kodėl tikite lyčių lygybe? Ką ji keičia šalių, atskirų žmonių gyvenime?

– Jei nebus lyčių lygybės, su moterimis ir vyrais ir toliau bus elgiamasi skirtingai, o moterys daugelyje visuomenės gyvenimo sričių atsidurs antrame plane. Pernelyg dažnai moterys vertinamos ne už tai, ką jos daro, o tiesiog už tai, kas jos yra pagal lytį.

Jaunos mergaitės turėtų sugebėti pažvelgti į visuomenę ir pamatyti, kad moterys yra visose visuomenės grupėse. Ir tikėkimės, kad tada jos galės ne tik svajoti, bet ir paversti savo svajones realybe.

– Antradienį EP žengė žingsnį į priekį – priėmė direktyvą, skatinančią lyčių lygybę įmonių valdybose. Kokių pokyčių šis sprendimas įneš?

Privalomos kvotos yra būtinos siekiant pagerinti lyčių pusiausvyrą biržinių bendrovių valdybose. Priėmus šį įstatymą, valdybose turėtų atsirasti daugiau moterų.

Valstybėse narėse, kuriose jau taikomos kvotos, ši praktika patvirtina, kad yra veiksminga, gerinant lyčių pusiausvyrą. O ten, kur įmonių vadovybėje yra didesnė įvairovė, tyrimai rodo, kad įmonės yra kūrybingesnės, inovatyvesnės ir gali pasiekti geresnių rezultatų.

– Direktyva turės būti įgyvendinta visose ES šalyse – visose įmonėse, kurios turi daugiau kaip 250 darbuotojų bus privaloma subalansuoti lyčių pusiausvyrą valdybose. Paaiškinkite, kaip tai bus įgyvendinama praktikoje.

– Šalys, kuriose nėra veiksmingų priemonių, turi įgyvendinti šį įstatymą, taip pat ir Lietuva. Lietuvoje į akcijų biržos sąrašus įtrauktos bendrovės iki 2026 m. birželio mėn. turės pasiekti, kad 40 proc. nevykdančiųjų direktorių arba 33 proc. direktorių pareigų užimtų moterys.

– Kokios sankcijos grės to nepadarius?

– Jei įmonės nepasieks šio tikslo, joms turėtų būti taikomos veiksmingos sankcijos, pavyzdžiui, baudos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Iliuzionistas Rokas Bernatonis priima iššūkį: degalų taupymo magija
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką