Šiuo metu Europos Komisija rengia teisės aktų paketą, kuriuo bus skatinama gamyba Europos Sąjungoje (ES), tikimasi, kad kai kurios iš šių iniciatyvų bus priimtos jau kitais metais, o dalis finansavimo ateityje bus nukreipta produktams, pagamintiems Europoje, įsigyti.
Manoma, kad tokie pokyčiai gali atverti naujų galimybių Lietuvos regionams, o ypač toms teritorijoms, kurios jau šiandien turi stiprią pramonės ir investicijų ekosistemą. Tam, kad ši galimybė būtų išnaudota, reikės ne tik verslo investicijų, bet ir aktyvaus valstybės, savivaldos bei regionų bendradarbiavimo, todėl valstybės ir regionai turi ruoštis iš anksto.
Apie šias tendencijas kalbėta Klaipėdos LEZ vykusioje diskusijoje.
Iškeliavo į Kiniją
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Pramonės politikos skyriaus vedėjas Tomas Garuolis sako, kad Europa šiandien susiduria su rimtu iššūkiu – per pastaruosius dešimtmečius reikšminga dalis gamybos buvo perkelta į trečiąsias šalis, pirmiausia į Kiniją ir kitus Azijos regionus.
„Europa praranda dalį apdirbamosios gamybos, chemijos, metalo ir kitų pramonės sektorių pajėgumų. Tai jau nėra vien ekonominis klausimas – tai tampa strateginiu Europos konkurencingumo ir saugumo klausimu“, – Klaipėdos LEZ valdymo įmonės pranešime sako T. Garuolis.
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Paulius Petrauskas mano, kad pritraukiant į Bendriją sugrąžinamą pramonę Lietuva turėtų pasinaudoti pirmininkavimu ES tarybai pirmą 2027-ųjų pusmetį.
„Lietuva turi realią galimybę parodyti savo stiprybes artėjančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu. Tačiau tam būtina ruoštis jau dabar – stiprinti ekosistemas, užtikrinti tinkamą teisinę aplinką ir išnaudoti visą Lietuvos pramonės potencialą“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Paulius Petrauskas.
Klaipėdos LEZ stiprybės
Laisvųjų zonų vaidmenį sugrąžinant tradicinę ir pritraukiant naujos kartos pramonę pabrėžė ir Klaipėdos LEZ valdymo įmonės vadovas Eimantas Kiudulas. Pasak jo, verslai vis labiau ieško ne infrastruktūros ar laisvų sklypų, o veikiančių ekosistemų – tam tikroje srityje jau besispecializuojančių įmonių, talentų ir akademinių bendruomenių.
„Turime jau ne vieną pavyzdį, kai nauji investuotojai Klaipėdos LEZ pasirinko dėl čia jau veikiančių senbuvių, galimų partnerių, atitinkamų darbo rinkos ir ugdymo įstaigų specializacijų. Džiaugiuosi, kad Europa supranta strateginę gamybos reikšmę, o akivaizdus Lietuvos įdirbis pažangios ir tvarios pramonės srityse kuria pagrindą tikėtis, kad naujomis galimybėmis tikrai pasinaudosime“, – teigia E. Kiudulas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovas T. Garuolis sako, kad Klaipėda turėtų išnaudoti savo pasirengimą dekarbonizuotai, tvariai gamybai ir pažangiąsias technologijas, nes būtent į tai orientuota Europos pramonės politika.
„Kalbame apie pramonines ir žaliosios pramonės zonas, kurių produkcijos paklausa ateityje bus papildomai skatinama Europos Sąjungoje. Klaipėdos LEZ šioje srityje jau yra pažengusi, tačiau verta pabrėžti, kad tai galimybė visai Lietuvai“, – sako T. Garuolis.
Anot jo, valstybės užduotis šiandien yra padėti verslui identifikuoti tas kryptis, kurios atitinka Europos pramonės strategiją ir kuriose ateityje bus kuriama didžiausia pridėtinė vertė.
Trūksta informacijos
Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė diskusijoje sakė, kad regionams vis dar trūksta informacijos apie valstybės investicijų pritraukimo politiką ir būdus, kaip aktyviau įsitraukti į jos įgyvendinimą.
„Norėtųsi glaudesnio bendradarbiavimo tarp institucijų. Kuo geriau regionai supras valstybės prioritetus ir būsimas kryptis, tuo geriau galės pasirengti naujoms galimybėms“, – pranešime teigia savivaldybės atstovė.
I. Butenienė sako, kad investicijų pritraukimas regionams svarbus ne tik ekonomine prasme.
„Regionai šiandien konkuruoja dėl žmonių. Norint išlaikyti jaunus specialistus ir šeimas, būtina kurti darbo vietas, pritraukti investuotojus ir užtikrinti kokybišką gyvenamąją aplinką“, – sako ji.
Jos vertinimu, savivaldybių vaidmuo šioje srityje yra labai konkretus – nuo inžinerinės infrastruktūros iki viešojo transporto, švietimo įstaigų ir kitų sprendimų, kurie leidžia verslui kurtis ir plėstis.
„Kai regione atsiranda investuotojas, jis sukuria darbo vietas, pritraukia gyventojų ir skatina kitų verslų augimą. Tokiu būdu vystosi visa savivaldybė“, – pabrėžia I. Butenienė.
