„Koncernai smarkiai pakeitė savo retoriką“, – pripažino organizacijos „Greenpeace“ Londono biuro ekspertė klimato kaitos klausimais Charlie Kronick.
Viena vertus, šios įmonės pripažįsta daromą žalą aplinkai, tačiau tuo pačiu metu nusprendė skatinti dujų, kaip švaresnės alternatyvos kitiems energetikos šaltiniams, pavyzdžiui, akmens angliai, naudojimą.
Vis dėlto, toks geranoriškas energetikos milžinių žingsnis turi ir pragmatinių motyvų.
Viena vertus, šios įmonės pripažįsta daromą žalą aplinkai, tačiau tuo pačiu metu nusprendė skatinti dujų, kaip švaresnės alternatyvos kitiems energetikos šaltiniams, pavyzdžiui, akmens angliai, naudojimą.
Štai „Shell“ jau 2013 m. pradėjo išgauti daugiau dujų negu naftos, o jos pėdomis šiais metais paseks ir „Total“.
Jeigu ši strategija pasiteisins, nuo jos labiausiai nukentės tokios kasybos bendrovės kaip „Glencore Plc“ ar „Anglo – American Plc“ bei didelius anglių išteklius turinčios šalys – Australija, Indonezija ir Kolumbija.
Tai, jog nemažai Europos energetikos bendrovių žada priimti sprendimą dėl kovos su klimato kaina, jau buvo aišku sausio mėnesį Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forume.
-
Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai ragina priimti ambicingą kovos su klimato pokyčiais sutartį
-
JAV prezidentas Barackas Obama: „Klimato pokyčiai – viena iš pagrindinių JAV saugumo problemų“
-
Klimatologai perspėja, kad šie metai bus karščiausi Žemės istorijoje
-
Popiežius birželio 18 dieną pasirodysiančioje enciklikoje išsakys savo nuomonę apie klimato kaitą
Čia už uždarų durų vykusiame „Naftos ir dujų klimato iniciatyvos“ grupės susitikime buvo daug kalbama apie anglies dvideginio išmetimo į atmosferą žalą.
Tačiau ši grupė apėmė nemažai atstovų iš įvairių pasaulio regionų, dėl to pažangos čia nebuvo pasiekta.
Ir nors čia dalyvavusios Europos bendrovės pradžioje manė bendradarbiauti su JAV energetikos milžinais „Exxon Mobil“ ar „Chevron“ dėl anglies dvideginio mažinimo, tačiau labai greitai suprato, kad jų požiūris į kovą su klimato kaita yra skirtingas.
