„Vien pusfabrikačius pardavinėti tapo nenaudinga, nes didelė konkurencija ir labai primityvus verslas. Nutarėme teikti kažkokias paslaugas, būtent, mechaninių detalių gamybą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo ritmu“ sakė N.Raulynaitis.
Anot jo, gaminti nėra lengviau nei prekiauti, nes gamybai trūksta savo srities profesionalų. „Reikia specialistų, kurie sugebėtų dirbti atitinkamomis staklėmis, o tų specialistų kuo toliau, tuo sunkiau rasti“, – kalba N.Raulynaitis.
Kai kurie pradėję gamybą verslininkai sako, kad Lietuvoje gamybos sąnaudos yra gana didelės ir tikimosi pelningumo pasiekti nepavyksta tiek dėl brangios elektros, tiek dėl brangstančios darbo jėgos. Viena didžiausių Lietuvoje gamintojų iš plastiko skelbė, kad bus priversta iš Lietuvos iškelti gamybą. N.Raulynaitis mano, kad kol kas gamyba iš plastiko Lietuvoje apsimoka.
Kai kurie pradėję gamybą verslininkai sako, kad Lietuvoje gamybos sąnaudos yra gana didelės ir tikimosi pelningumo pasiekti nepavyksta tiek dėl brangios elektros, tiek dėl brangstančios darbo jėgos.
„Kol kas perspektyvi, kol gyvenimo lygis žemesnis nei Vakarų Europoje, – teigia verslininkas, bet priduria, kad situacija pasikeistų, jei Lietuvoje pakiltų darbo užmokestis. – Gali būti taip, kad tie darbai, apdirbimas, persikels į šalis, kur pigesnis darbo užmokestis.“
Gamybos įmones aplinkosaugininkai dažnai kaltina gamtos teršimu, tačiau N.Raulynaičiui griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai problemų nekelia. „Mes atliekame tik mechaninį apdirbimą. Tenka bendrauti su įmonėmis, kurių gamyklos tokiose vietose kaip Austrijos kalnai yra, ir ten puikiausiai dirba. Neigiamo poveikio gamtai tikrai nedaro.
N.Raulynaitis nurodo, kad plastikas kaip medžiaga populiarėja, vis dažniau keisdamas metalą.
„Įvairių formų, cheminių sudėčių plastikas vystosi labai sparčiai. Jo svoris mažesnis už metalo, jau vien dėl to jis yra pigesnis. Be to, tam tikrų plastikų trinties koeficientas mažesnis; detalės iš plastiko kelia mažiau triukšmo“, – sakė N.Raulynaitis.
